Tačiau Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla (Lithuanian language and culture summer schoool), skirta kitataučiams, - ne toks jau įprastas dalykas. Jos dalyvius nori nenori knieti paklausti, na, kurių galų jums reikia išmokti lietuvių kalbą?
Šių metų Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykloje dalyvauja 40 kitataučių iš 13 valstybių - Kanados, JAV, Argentinos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Suomijos, Gruzijos ir Rusijos.
Per dvylika metų, kai pradėjo veikti ši mokykla, čia mokėsi studentai bene iš visų pasaulio žemynų.
"Tik iš Afrikos ir Antarktidos studentų dar neturėjome", - šypteli kursų vadovė, KU Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūrų centro direktorė Jūratė Derukaitė, šią mokyklą vadinanti antruoju savo vaiku.
Kursų programa susideda iš kalbos pamokų (kasdien - po 4 akademines valandas) ir kultūrinės programos. Anot kursų vadovės, šios dalys papildo viena kitą ir yra glaudžiai susijusios.
"Įgyvendindami vasaros mokyklos kultūrinę programą mes spėjame juos supažindinti, galima sakyti, su visa Lietuva. Mūsų vadinamos didžiosios ekskursijos metu aplankome Vilnių, Kauną, Rumšiškes, Trakus, Kernavę", - aiškina J. Derukaitė.
Mokiniai suskirstyti į keturias grupes pagal kalbos mokėjimo lygį. Tik apie pusę žmonių atvažiuoja mokytis nuo ABC, o kiti atvyksta jau šiek tiek ar net laisvai kalbėdami lietuviškai ir nori gilinti žinias.
"Atvyksta ir tokių "moksliukų", kurių klausimai stebina giliomis lituanistikos ir baltistikos žiniomis. Šie kursantai jau domisi ir tarmėmis, ir istorine gramatika. Aukščiausio lygio grupėse, galima sakyti, mokoma to, ką mokosi lietuvių filologijos studentai", - sakė J. Derukaitė.
Šiemetėje lietuvių kalbos vasaros mokykloje tokią kitakalbių grupę moko prof. Dalia Pakalniškienė. Grupėje - Varšuvos universiteto ir Karolio universiteto Prahoje baltistikos studijų studentai, Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto rusistikos studentai, laisvai kalbantys lietuvių, o kai kurie dar ir latvių kalbomis.
"Šiemet atvažiavusieji sako, kad jie nori išmokti kirčiuoti. Dabar paklauskit, kuris lietuvis norėtų išmokti kirčiuoti? Nė vienas. O jie norėtų," - stebėjosi D. Pakalniškienė, KU Kalbotyros ir etnologijos katedros vedėja.
Kai kurie dalyviai atvyksta mokytis lietuvių kalbos į šią mokyklą ir antrus, ir net trečius metus iš eilės. Mokinių amžiaus amplitudė nuo pirmosios mokyklos 2002 metais ištįsusi - nuo 11 iki 70 metų.
"Mokykla organizuojama pilnamečiams, bet išimties tvarka kartą buvo priimta ir vienuolikmetė", - paaiškino J. Derukaitė.
Išskirtinis moksleivis buvo ir pernai vasaros mokykloje mokęsis Lietuvos pilietis, rusakalbis iš Klaipėdos. Jis laisvai kalbėjo lietuviškai, bet norėjo išmokti daugiau nei buvo dėstoma paprastoje mokykloje.
Šiemet vasaros mokykla išsiskiria iš kitų tuo, kad net aštuoni svetimšaliai turi lietuviškų šaknų.
Tačiau lietuvių kalbos atvyksta mokytis ne tik žmonės, turintys lietuviško kraujo: vieni kursantai turi mokslinių ar profesinių tikslų, kiti turi kokių nors lietuvių draugų, treti - šeimos narių lietuvių, kuriuos myli ir dėl jų panoro išmokti kalbą.
D. Pakalniškienė neabejoja, jog lietuviams, universiteto bendruomenei labai brangu, kad visuose pasaulio kampeliuose yra žmonių, žinančių Lietuvą. Dar smagiau, kad čia užsimezga nuostabios draugystės.
"Kai kurie čia įsimyli, paskui net šeimas sukuria", - pasakoja kursų vadovė J. Derukaitė. "Ta mokykla yra labai graži pasaulio draugystės vieta", - mano D. Pakalniškienė.
Bendraujant su dalyviais tikrai atima žadą, kai išgirsti svetimšalį, kalbantį be klaidų lietuviškai, nors kai kurie jų kalbą pradėjo mokytis tik prieš pusmetį. Net ir tų, kurie lietuviškai žino tik "labas" ir "koks tavo vardas?", pasiryžimas mokytis ir pasiimti iš kursų viską, kas įmanoma, be galo žavi ir stebina.
Dėl to ir klausėme studentų, kodėl jie čia atvyko, ko tikisi, kodėl jiems prireikė lietuvių kalbos ir ar patinka uostamiestyje.
Filip Šimonak (Slovakija)
Slovakijoje žmonės žino labai mažai apie Lietuvą. Mano supratimu, tai nėra gerai ir aš noriu supažindinti žmones su šia šalimi. Apie šitą vasaros mokyklą sužinojau Slovakijos akademijos informacijos agentūroje. Ten siūloma vykti į įvairias šalis, bet pasirinkau Lietuvą dėl išskirtinės kultūros. Man čia labai patinka, buvome prie jūros, Nidoje. Man labai svarbu, kad čia yra jūra, nes Slovakijoje mes to neturim.
Veronika Stepnowska (Lenkija)
Jau baigiau baltistikos studijas Varšuvos universitete. Mūsų universitete buvo pranešimas apie šią vasaros mokyklą, ir mes keturiese atvažiavom. Klaipėdoje mes visi pirmą kartą. Labai patinka - puikus oras, jūra. Pagalvojau, kad geriau mokytis tokios kalbos, kurios niekas nežino, nemoka. Kai kam nors pasakau, kad mokausi lietuvių kalbos, žmonės klausia: "Kam tau šita kalba?" O aš vertėja būčiau. Kuo žavi kalba? Ji labai sena.
Ulla Dmuchauske (Latvija)
Pradėjau čia mokytis, nes esu nauja Lietuvos gyventoja. Ištekėjau už lietuvio ir pagalvojau, kad jei jau gyvensiu šioje šalyje, turėčiau kalbėti lietuvių kalba. Nuolat čia gyvenu nuo praeitos vasaros, bet ir iki tol dažnai atvykdavau į Lietuvą. Kaip latvei, man nėra labai sunku išmokti lietuviškai. Tačiau gramatika labai sunki. Manau, kad kalbant apie kasdienius dalykus lengviau išmokti ir pačią gramatiką. Galiu lengvai susišnekėti lietuviškai. Per šį mėnesį noriu išmokti visko, ko dar nežinau, ir tikiuosi tapti tikra, na ne, gal ne tikra, bet beveik tikra lietuve.
Flaviano Bertaina (Italija)
Aaaa, "Vakarų ekspresas", taip, taip, žinau. Pagal "Erasmus" programą buvau Vilniaus universitete prieš 3 metus. Studijavau filosofiją ir istoriją, tuomet teko lankyti lietuvių kalbos paskaitas. Man buvo labai įdomi lietuvių kalba, gramatika. Pernai pradėjau lankyti Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą. Dėl to šiemet vėl esu čia. Šiuo metu taip pat esu italų kalbos dėstytojas kalbų kultūros centre ir labai džiaugiuosi, kad lietuviams labai patinka italų kalba. Aš Lietuvoje gyvenu nuo kovo mėnesio. Klaipėdoje patinka labiau nei Vilniuje. Labai gražus miestas, yra Baltijos jūra, Kuršių nerija.
Alessandra Torino (Italija)
Ilga istorija. Pernai Italijoje sutikau vaikiną iš Lietuvos. Jis man daug papasakojo apie Lietuvą, lietuvių kalbą. Kadangi aš studijuoju filologiją, pastebėjau, kad lietuvių kalba labai įdomi. Bandžiau pati mokytis, savarankiškai, ir tuomet radau informaciją apie šią vasaros mokyklą Klaipėdoje. Galiu pasakyti: "Ačiū, prašom, nėr už ką..." Tikiuosi, kad po mėnesio galėsiu susišnekėti lietuviškai.
Helmut Pelm (Vokietija)
Neatsakysiu į jokius klausimus, susijusius su savo amžiumi ar žmona (juokiasi. - Autor. past.). Čia mokausi, nes prieš dvejus metus atvykau į Klaipėdą gyventi. Mano žmona lietuvė ir ji pasakė, kad turiu čia atvažiuoti. Esu šioje vasaros mokykloje trečius metus iš eilės. Man labai patinka šie kursai, tikiuosi, kad daug išmoksiu. Man sunkiau nei daugumai čia esančių studentų, nes jie studijuoja filologiją ir gramatika yra jų kasdienybė, jie žino, kas yra būdvardis, dalyvis. O man reikia dvigubai galvoti.
Rodrigo Salto (Argentina)
Mano proseneliai buvo lietuviai, jie Antrojo pasaulinio karo metais pabėgo į Argentiną. Mano močiutė dar gyva ir labai gerai kalba lietuviškai. Girdėjau, kaip seneliai lietuviškai kalba, bet aš pats niekada nekalbėjau. Nuo to laiko, kai išmokau lietuviškai, močiutė ispaniškai jau nebešneka su manimi, tik lietuviškai. Aš ir dvi argentinietės gavome stipendiją ir nuo sausio studijuojame Lietuvoje. Pradėjau nuo nulio. Iš pradžių buvo labai sunku, nes seni žmonės kalba labai greitai ir negalėjau suprasti, bet dabar suprantu viską. Žmonės negali suprasti, stebisi, kodėl mokausi šios kalbos. Mano draugai nežino net kur Lietuva yra, tikrai. Pasiilgau truputį Argentinos, maisto, šeimos. Maistas čia patinka, bet jau pabodo visą laiką cepelinai. Man patinka būti Lietuvoje, bet aš negalėčiau čia visą laiką gyventi, nes žiemą labai šalta ir man labai nepatinka.
Michelle Alger (JAV)
Atvykau čia specialiai išmokti lietuvių kalbos. Lietuvoje noriu atlikti mokslinius tyrimus, ir man reikia susišnekėti su vietiniais žmonėmis. Neturiu lietuviško kraujo. Turėjau profesorę, kuri buvo Amerikos lietuvė, ji universitete dėstė anglų literatūrą, ji ir rekomendavo man atlikti tyrimą apie Lietuvos nepriklausomybės kovas. Dabar ruošiuosi gauti daktaro laipsnį ir dirbu srityje, susijusioje su gamtinėmis dujomis. Kai papasakoju apie savo projektą, apie gamtines dujas, žmonės supranta, kodėl man reikia kalbos: kad bendraučiau, suprasčiau, ką jie sako, ir pamatyčiau viską iš jų perspektyvos. Dabar galiu suprasti kitus gana gerai, bet man sunku pačiai kalbėti ir rašyti. Tai labai sudėtinga, tačiau lietuvių kalba labai graži ir smagu turėti tokį iššūkį - išmokti lietuviškai. Atrodo, kad kai kalbi lietuviškai, supranti pasaulį kitaip. Vakar kalbėjau su draugais iš Klaipėdos ir jie sakė, kad labai keista girdėti užsieniečius, kalbančius lietuviškai. Draugai man labai padeda, jie verčia mane kalbėti lietuviškai. Man geriausiai sekasi po vieno alaus bokalo, žinoma, lietuviško (juokiasi. - Autor. past.). Jungtinėse Valstijose aš gyvenu prie vandenyno, taigi be galo džiaugiuosi, kad čia galiu nueiti prie jūros, užuosti jūros druską ore.
Rašyti komentarą