Mokytoja neseniai grįžo iš Portugalijos sostinėje Lisabonoje vykusio devintojo kompanijos "Microsoft" pasaulinės programos "Partners in Learning" (PIL) Europos forumo, kuriame pristatė gamtosauginį projektą "Laiškai iš gamtos". 2011 m. šis projektas laimėjo pagrindinį prizą ŠMM Informacinių technologijų centro ir kompanijos "Microsoft Lietuva" organizuotame konkurse "Virtuali kelionė klasėje".
Kaip kilo mintis dalyvauti konkurse?
Jau aštuntus metus rengiamo konkurso tikslas - sukurti mokytojų novatorių metodinių darbų bazę (www.emokykla.lt), kuria galėtų naudotis visos Lietuvos mokytojai. 2010 metais su kolege Jolita Stumbriene sukurtas integruotas lietuvių kalbos ir dailės projektas "Adomo Mickevičiaus "Gražina" ekrane" netikėtai tapo nugalėtoju. Konkurso prizas - atstovavimas Lietuvai Europos novatoriško švietimo forume Berlyne. Pamačius kitų Europos šalių darbus, gimė projekto "Laiškai iš gamtos" idėja, kuria sudominome mokinius ir mokytojus iš Italijos, Lenkijos, Estijos ir dviejų Turkijos mokyklų. Kadangi konkurso taisyklės didžiojo prizo laimėtojams neleidžia dalyvauti kitų metų konkurse, mintimi surinkti gamtoje visą abėcėlę iš objektų, primenančių raides, sirgau dvejus metus.
2011 m. pavasarį septyni smalsūs žurnalistų būrelio nariai pradėjo savo veiklą - ragino atsigręžti į gamtą ir pabandyti išsaugoti tai, ko žmonės dar nespėjo sunaikinti. Gamta, būdama ant sunykimo slenksčio, rašo mums pagalbos kupinus laiškus, kuriuos vaikams pavyko perskaityti.
Kadangi rasti gamtoje raidę nėra lengva, projekto dalyviai rengė virtualius geografijos, anglų kalbos žaidimus, testus ir galvosūkius. Klaipėdiečiai pradinių klasių mokinukams sukūrė virtualią anglų kalbos abėcėlę, žaidimą "Kas slepiasi už dėžučių", geografijos klausimyną, kuriais šiandien savo pamokose gali naudotis ne tik Klaipėdos kurčiųjų mokyklos mokiniai, bet ir Lietuvos ir Europos šalių mokytojai, nes visa projekto medžiaga yra publikuojama www.emokykla.lt ir "Microsoft Partners in Learning". O iš pačių gražiausių raidžių, naudodamiesi įvairiomis kompiuterinėmis programomis, mokiniai sudėjo savo šalių, miestų pavadinimus. Radę rėmėjų, išleido 2012 m. kalendorius, kuriuos dovanojo savo miestų savivaldybėms su prašymu paskleisti projekto idėją.
Vienas iš kalendorių, išleistų S. Jokužio spaustuvėje, tapo dovana miesto merui Vytautui Grubliauskui artėjančio Klaipėdos jubiliejaus proga.
Laimėjusi didijį prizą, kartu laimėjote ir kelialapį į Lisaboną, į pasaulinės "Microsoft" programos "Partners in Learning" forumą. Ką patyrėte?
Lisabonoje mūsų projektas varžėsi su 81 projektu iš 40 šalių. Jau vien ten atvažiavęs pasijunti laimėtojas, nes nugalėjai savoje šalyje. Tačiau nugalėti europiniame forume nėra lengva: Rytų Europos atstovams labai sunku konkuruoti su vakariečiais, nes švietimo lygis dėl skirtingų finansinių galimybių labai skiriasi. Vakariečių stendai puikavosi plakatų kokybe, suvenyrų gausa, moderniausiomis skaitmeninėmis priemonėmis, o Rytų atstovai stengėsi sužavėti komisiją savo idėjomis, mokinių darbeliais. Man atrodė, kad mūsų sumanymas surasti gamtoje raides ir atkreipti dėmesį į mūsų gamtos grožį yra labai svarbus, bet Europos forume pamačiau, kad mes tik kvietėme žmones atsigręžti į ekologijos problemas, o ten žmonės jau su aktualiomis problemomis kovoja, vaikai kalnus verčia.
Tai ko reikia?
Vienas iš laimėtojų buvo anglų projektas. Mokiniams buvo labai nuobodu mokytis istorijos, tai mokytoja pasiūlė nueiti į senelių namus ir paklausyti, ką apie istorinius įvykius pasakoja jų liudytojai. Vaikams tai patiko, jie sukūrė svetainę kartu su seneliais, pradėjo keistis informacija ir rengti forumus virtualioje erdvėje, pirma išmokę juos dirbti kompiuteriu. Projektas - grandiozinis.
Ko dar išmokė forumas?
Buvome supažindinti su naujausiais "Microsoft" įrankiais ir programomis, skirtomis ugdymui, dirbome sekcijose, klausėmės pranešėjų - nuo kompanijos korifėjų iki tokio pat kaip ir mes mokytojo novatoriaus. Grįžau į mokyklą su naujomis programomis, idėjomis, kuriomis noriai dalijosi konkursantai.
Kai Europos forume pristačiau pirmąjį savo projektą "Adomo Mickevičiaus "Gražina" ekrane", man atrodė, kad viską moku, kad jis buvo labai geras, bet dabar matau, kad tobulėju ir dar yra erdvės augti. Dirbant su kurčiais vaikais reikia kuo daugiau vaizdo, todėl Europoje pamatytos pamokos apie IKT integravimą į ugdymą padės klausos negalę turintiems vaikams paversti ugdymo procesą įdomiu, intriguojančiu ir spalvingu.
Jūs mokote vaikus lietuvių kalbos. Ar sunku tai daryti?
Sunku, kadangi lietuvių gestų kalbos sakinių konstrukcija panašesnė į anglų kalbos, todėl vaikams labai sunku suvokti perskaitytą sakinį. Sunku, nes kiekvieną žodį vaikas mokosi labai ilgai: pradėdamas nuo paveikslėlio, raidės, skiemens. Mes, mokytojai, daugiau bendraujame "kalkine" gestų kalba, kurią galima pamatyti per LTV žinias. Didžioji dalis kurčiųjų tokio vertimo nesupranta, o girdintiesiems labai sunku išmokti gestų kalbą. Kad ją idealiai išmoktum, reikėtų su tais vaikais ir gyventi. Ir jie yra tokie "greitakalbiai", o jie man prikiša tą patį, kai skaito iš mano lūpų.
Valstybinės lietuvių kalbos mokomės pagal tautinių mažumų programas. Vaikai sunkiai rašo, jie turi savo kalbą, mąsto gestais. Jeigu sakau: "Aš nenoriu", jie pasakys: "Norėti ne", sakau: "Aš pirkau", jie parašys: "Aš buvo pirkti". Tačiau turiu du gabius literatus. Kartais atrodo, kad vaikas nėra kurčias, nes jis rašo metaforomis, tarkime geltonus rudens lapus palygina su traškiais mamos keptais blyneliais. O kai kuriems nepaprastai sunku vaizdingai reikšti mintis, tačiau jie daug pastabesni.
Kokie jūsų mokinių pasiekimai?
Dabar jiems atsivėrė galimybės, kadangi po švietimo reformos remia valstybė. Daugėja gestų kalbos vertėjų, ir nors jų reikėtų dar daugiau, mūsų vaikai gali studijuoti kolegijose ir universitetuose, nes anksčiau negalėjo mokytis vien dėl to, kad nesuprato, ką sakė dėstytojas.
Dažniausiai kurtieji studijuodavo pedagogiką, kūno kultūrą, informatiką, viena buvusi mokinė dirba kurčiųjų mėnraštyje "Akiratis" maketuotoja. Daugelis mūsų mokinių stoja į Vilniaus dailės akademiją, nes yra talentingi. Mano buvusi auklėtinė, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina Šamakova, yra pirmoji iš kurčiųjų, studijavusių universitetuose, pasirinkusi vadybos studijas. Ji svajoja ir tiki, kad daug ką pakeis Lietuvos kurčiųjų gyvenime ir šie pasieks tokį lygį kaip Islandijoje, kurioje ji gyveno ir dirbo vienerius metus. Toje šalyje stipri kurčiųjų bendruomenė, jie lygiateisiai piliečiai, išmokę daktilinę abėcėlę, tai yra gestais rodyti raides. Tai padeda bendrauti su girdinčiaisiais. Pas mus kurtieji šiek tiek atskirti, jiems sunkiau rasti darbą.
Kokie artimiausi planai?
Šį savaitgalį į mūsų mokyklą, į tarptautinę konferenciją, iš Maskvos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto atvažiuos akademikai Olga Kukuškina ir Nikolajus Malofejevas, kurie pasisiūlė pasidalinti patirtimi apie Rusijos švietimo laimėjimus specialiosios pedagogikos srityje. Tai nemažas mano nuopelnas, kadangi sugebėjau taip vaizdžiai papasakoti apie Klaipėdos ir Neringos grožį, kad žmonės patys pasisiūlė atvykti ir pasidalinti pažangiausiomis ugdymo idėjomis.
Esu parašiusi vadovėlį kurtiesiems "Sintaksė ir skyryba" drauge su lietuvių kalbos veterane vilniete Milda Pošyte. Dabar kirba idėja parašyti naują gramatikos vadovėlį, nes dabartinis pasenęs, o mano mokiniai, sugebėję iššifruoti gamtos rašomus laiškus, nusipelnė turėti spalvingą, žaismingą ir skatinantį mąstyti bei pažinti...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą