"Manau, kad šį sykį teks ilgai ir nuobodžiai streikuoti", - prognozuoja Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė. Kyla elementarus klausimas - o ką tuo metu veiks moksleiviai?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pareiškė, kad mokytojai nuo lapkričio 12 d. streikuos. Įdomu, ar nuo kito pirmadienio ir Klaipėdoje mokytojai neves pamokų?
Lapkričio 12 d. mes nespėjame pasiruošti, nes į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą įstojome neseniai, galima sakyti, tik praėjusią savaitę. Dar nėra iki galo sutvarkyti dokumentai. Manau, kad klaipėdiečiai prie streiko prisijungs maždaug lapkričio 19-20 dienomis. Šį sykį mokytojų streiko principas šiek tiek kitoks. Jis vyks bangos principu - vieni pradės, kiti prisijungs. Galbūt dalis pristabdys, paskui vėl atnaujins... Tad labai neskubame. Bet tikrai streikuosime.
O gal klaipėdiečiams ir neteks įsilieti į tą streikų bangą. Gal per kitą savaitę viskas palankiai išsispręs?
Nemanau. Juk pirmadienį premjeras pareiškė, kad mokytojų atlyginimai padidėjo. Bet jis niekaip nesupranta, kad atlyginimai padidėjo dėl to, kad padidėjo krūvis. Atėmė iš miesto mokytojų, pridėjo kaimo mokytojams. Klaipėdos pedagogai tikrai labai blogai gyvena, todėl tikrai streikuosime.
Kaip atrodys streikas?
Tiesiog nevesime pamokų, nors Saulius Skvernelis ir aiškino, kad streiko metu negali būti žlugdomas ugdymo procesas. Bet gal premjeras nesupranta, kas iš viso yra streikas?
Kaip manote, kiek laiko gali užsitęsti šis streikas?
Manau, kad šį sykį turėsime ilgai ir nuobodžiai streikuoti, nes ministras pirmininkas nėra nusiteikęs kalbėtis. Mes ruošiamės ilgam. Tam, kad pasiektume norimų rezultatų, manau, gali prireikti net mėnesio. O gal ir pusės metų. Nemokės pinigų - ir vėl atnaujinsime streiką. Kiek kartų esame streikavę po tris savaites, deja, nieko nepasiekėme. Tad dabar reikia ruoštis ilgesniam laikui ir džiovintis džiūvėsius.
O ką daryti tėvams, kol mokytojai streikuos? Ar vaikus leisti į mokyklą? Ką jie veiks, jei nebus pamokų?
Kai užsienyje streikuoja mokytojai, jiems visai neįdomu, ką veiks mokiniai. Streikas tada ir yra efektyvus, kai tėvams atsiranda galvos skausmas, kur tuo metu padėti vaikus. Tėvai sukyla ir pradeda spausti valdžią, kad darytų sprendimus. Užsienyje geriausio efekto pasiekia darželių darbuotojų streikai. Draugas olandas pasakojo, kiek buvo bėdų, kai pernai pas juos streikavo mokytojai - teko "įdarbinti" močiutes, nes dirbantiems tėvams nebuvo kur dėti vaikų.
Norit pasakyti, kad visą tą laiką, kol mokytojai streikuos, vaikų į mokyklas neleisti?
Aš tik sakau, kad mokytojai neves pamokų.
Kiek Klaipėdoje yra mokyklų, kurios priklauso Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai ir jungsis prie streiko?
Priklauso 40 švietimo įstaigų. Bet prie streiko gali jungtis ir naujai įstojusieji į profsąjungą, gali streikuoti ir darbo tarybos, ir kt. Skaičius gali būti didelis. Tiksliau paaiškės kitą savaitę.
"Reikalaujame įvesti etatinį, o ne minutinį darbo apmokėjimą"
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovo Andriaus Navicko, pradėti streiką privertė valdžios primesta absurdiška mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema.
Šių metų gegužės mėnesį LŠDPS surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo siekė atkreipti visos pedagoginės bendruomenės dėmesį į siūlomos sistemos spragas. Buvo tikimasi, kad politikai atidžiai apsvarstys siūlomą reformą ir, pasak mokytojų, priims išmintingus sprendimus.
"Tačiau reforma priimta buldozerio principu. LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą. Pareikštas nepasitikėjimas švietimo ir~mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, bet ir toliau blogėjanti švietimo situacija.
Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį ir netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės", - sako A. Navickas.
Pasak jo, mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos: nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba klaidingai sudarytos darbo sutartys. Verčiant 2017-2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį į metines valandas buvo dauginama iš 36, o ne iš 42 savaičių, neišspręstas mokytojų darbo mokinių atostogų metu klausimas, skaičiuojant etatus paliktos tokios "žirklės", kad su mažiau vaikų ir mažiau valandų dirbantys mokytojai uždirba daugiau nei turintys perpildytas klases.
Kartu įvesta nauja mokymo lėšų paskirstymo metodika taip pat ydinga, nes nepakanka lėšų namų mokymui, klasėms dalinti į grupes, kvalifikacijai, švietimo pagalbai, o klasės dideliuose miestuose kaip buvo, taip ir liko perpildytos.
"O visam tam juk buvo išleista ne~viena dešimtis milijonų ir kalbama dar apie dešimtis papildomų milijonų kitiems metams, kurie vėl bus skirti ne mokytojų atlyginimams kelti, o naudojami neskaidriai ir neteisingai sistemai stiprinti", - sako LŠDPS vadovas.
Pasak jo, LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti "minutinės" darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių val. Taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. ir mažinti vaikų skaičių klasėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą