Padiskutuoti apie švietimo aktualijas su ministre vakar turėjo progą Gargždų "Vaivorykštės" bei Klaipėdos Baltijos ir Eduardo Balsio gimnazijų bendruomenės.
Ministrė akcentavo, kad pokyčiai švietimo sistemoje yra būtini.
"Panašiai kaip ir medicinoje - jei nori pasveikti, pirmiausia turi pripažinti, kad sergi", - sakė J. Petrauskienė, bendraudama su "Baltijos" gimnazijos pedagogais ir mokiniais.
Ji pabrėžė, kad švietimo kokybę lemia keli parametrai: motyvuoti mokiniai, stiprūs mokytojai, aiški finansavimo sistema ir stiprus ugdymo turinys.
"Ar yra tarp jūsų mokinių, kurie norėtų būti mokytojais?" - teiravosi J. Petrauskienė. Pakilo tik viena ranka. Tiesa, ją pakėlusi mergina pripažino norinti būti dėstytoja, tačiau mananti, kad ir mokytojo profesija yra labai garbinga.
"Liūdna, kad mokytojo profesija yra praradusi prestižą. Ir tai pakeisti yra labai sudėtinga", - apgailestavo ministrė.
Jos nuomone, palyginti su kitomis šalimis, Lietuva skiria pakankamai lėšų švietimo sistemai. Bėda yra ta, kad pinigai panaudojami neracionaliai. Lietuvos švietimo sistemą ji palygino su pagyvenusia šeima, kuri jaunystėje pasistatė didžiulį namą ir dabar, vaikams išsikrausčius, tėvams sunku jį išlaikyti.
"Deja, administravimui ir ūkiui dabar išleidžiame labai daug pinigų. Kaip man širdis skaudėjo, kai lankiausi mokykloje, kurioje mokosi vos 5 vaikai ir dirba 35 darbuotojai. Bet, kai aš pasakiau, kad tokia įstaiga nebegali veikti, mokytojai žiūrėjo į mane ir aiškino, jog aš noriu atimti iš jų darbą. Deja, sprendimai švietimo sistemoje yra socialiai jautrūs ir skausmingi", - kalbėjo J. Petrauskienė.
Lygindama situaciją pastaruoju metu itin liaupsinamoje Suomijoje, ministrė teigė, jog ten viskas puikiai klostosi dėl to, kad patys suomiai yra atviri naujovėms ir tiki, kad švietimas yra svarbiausias dalykas.
"Beje, Suomijoje, prieš pradedant švietimo reformą, švietimo ministras uždarė 200 pačių blogiausių mokyklų. Buvo motyvuojama tuo, kad esant blogam klimatui, nieko nepakeisi, nors ir didinsi finansavimą. Tiesa, tai padaręs ministras emigravo į Švediją", - pasakojo J. Petrauskienė.
Kai Baltijos gimnazijos pedagogai užsiminė, kad lietuviai turėtų ko pasimokyti ir iš estų, ministrė pabrėžė, kad ir Estijoje buvo uždaryta 220 mokyklų.
"Turime įsisamoninti vieną dalyką - visos mokyklos turi būti geros", - užuominomis kalbėjo ministrė.
Buvo kalbama ir apie planus ilginti mokslo metus. Pasak ministrės, dabar ugdymo procese yra bloga situacija, nes nėra gylio, tik greitis.
"Ar normalu, kad vieną dieną mokinys sužino naują temą, o jau kitą iš jos rašo kontrolinį? Pati turiu 18 metų dukrą ir žinau, koks dabar yra krūvis. Nesakau, kad pailginus mokslo metus viskas išsispręstų, tai tik vienas iš veiksnių. Ir ugdymo turinyje yra daug pasenusių dalykų. Jis yra perkrautas", - pasakojo ministrė.
Žurnalistams pasiteiravus, kada bus aiškūs sprendimai dėl mokslo metų ilginimo, J. Petrauskienė žadėjo, kad viskas paaiškės dar gegužę.
"Yra siūlymas ilginti mokslo metus 10-15 dienų. Kaip tą realizuoti, esame aptarę tiek su mokyklų vadovais, tiek su bendruomenėmis. Buvo plati diskusija ir visuomenėje. Sprendimas bus priimtas dar šį mėnesį", - sakė ministrė.
Pasak jos, mokyklą baigiantys jaunuoliai neturėtų sukti galvos dėl planuojamos aukštųjų mokyklų reformos.
"Šiemet priėmimas yra vykdomas į tas aukštąsias mokyklas, kurios dirba šiandien. Ir stojantiesiems planuojami pokyčiai neturėtų kelti baimės, nes ta studijų programa, į kurią ketinate stoti, arba studijuojate, bus tęsiama", - ramino J. Petrauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą