Mokinių pinigai - biudžetui lopyti

Mokinių pinigai - biudžetui lopyti

Dar vasarą premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo ne tik didinti mokinio krepšelį (MK) 38 litais, bet ir nepanaudotas MK lėšas leisti naudoti išeitinėms išmokoms bei mokymo reikmių įsiskolinimams dengti. Tačiau, regis, planuoti „laisvi“ 60 mln. litų dengs ne mokyklų sąskaitas, bet lopys savivaldybių biudžeto skyles.

Rugpjūčio pabaigoje ministras pirmininkas susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais sutarė, jog nepaisant sumažėjusio mokinių skaičiaus, nepanaudotos MK lėšos privalo būti paliktos švietimo sričiai. Tad pinigus, kurie lieka nepanaudoti sumažėjus mokinių skaičiui nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos (dabar jos grąžinamos į biudžetą), žadėta paskirstyti savivaldybėms ir leisti skirti išeitinėms išmokoms bei mokymo reikmių įsiskolinimams dengti.

2014-aisiais ši suma planuojama bus apie 60 mln. litų. Tačiau Vyriausybė ėmė svarstyti visiškai priešingą nei žadėta planą. 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžete finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nepanaudotas MK lėšas planuojama leisti savivaldybėms naudoti ir mokyklų įsiskolinimams už elektrą, komunalines paslaugas ir kt. padengti.

Tiesa, šiam projektui švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis absoliučiai nepritaria.

„Ministerijos nuostata yra kategoriškai prieštarauti leidimui naudoti mokinio krepšelio lėšas kitoms reikmėms, išskyrus ugdymui“, - „Vakaro žinioms“ komentavo D.Pavalkis.

Švietimo bendruomenė pasijuto ne tik apgauta, bet ir išsigando, jog miestų ir rajonų savivaldybės gavusios daugiau galios turės galimybę šalies švietimo sistemą nublokšti dešimtmečiu atgal. Anuomet savivaldybės vertė mokyklas nepagrįstai mažinti išlaidas, taupyti mokinių bei juos mokančių mokytojų sąskaita tam, kad atsirastų lėšų įsiskolinimams padengti. Dėl to kentėjo ugdymo kokybė bei blogėjo mokytojų darbo sąlygos.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius aiškino, jog lėšas nukreipus kitur, įsisenėjusios problemos vėl liks užnugaryje.

„Uždarant mokyklas, išeinant mokytojams, jiems reikia mokėti dideles išeitines kompensacijas, o tam itin trūksta pinigų. Neišmokėti negali. Tada pritrūksta dirbančių mokytojų atlyginimams. Mokyklos taupo, kenčia mokiniai ir mokytojai. Kitas tikslas buvo tuos pinigus panaudoti kaimo mokyklų mokytojų atlyginimų koeficientui išlyginti. Tačiau grįžtama prie senojo, prieš 5 metus buvusio sumanymo, kai švietimui skirtos lėšos buvo skiriamos ir gatvei prie mokyklos remontuoti, mat ten vaikšto moksleiviai“, - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Nesitikėję tokio sumanymo pedagogai baiminasi, jog teks taupyti mokinių sąskaita, kai apie nemokamus būrelius moksleiviai galės nebent pasvajoti. Taip pat mokytojams nuplaukė viltis gauti ir kiek didesnius atlyginimus.

„Pinigai keliaus savivaldybėms, o jos bus suinteresuotos kuo daugiau iš mokyklų paimti, nes jų biudžeto 50 procentų sudaro švietimo pinigai“, - piktinosi pašnekovas. Šiandien Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kartu su Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetu organizuoja spaudos konferenciją Seime, kurioje bus išklausyta ir komiteto, ir Švietimo ministerijos pozicija.

„Jeigu mūsų argumentai nebus išgirsti, pačios profesinės sąjungos svarstysime protesto galimybes“, - sumanymus atskleidė pašnekovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder