Mokykla mokiniams ne tik gražiausių prisiminimų, bet ir darbo vieta. Rodos, suprantama, kad švietimo įstaigoje ir apranga turi būti moksleiviška - be trumpų sijonų ir gilių iškirpčių. Tačiau kai mokykloje įvedamos uniformos, iškyla ir kitų problemų. Kur rasti tinkamą siuvėją ir optimaliausią kainą? Juk ne visų moksleivių tėvai gali rengtis vardiniais rūbais, o atžalų uniformas siūti šilkiniais siūlais.
Uniformos Lietuvos mokyklose nėra privalomos. Jos įvedamos bendru tėvų, moksleivių ir mokytojų susitarimu. Tokios aprangos modelį pasirenka patys mokiniai, o ant uniformų puikuojasi mokyklos atributika. Ir nors toks vaikų įvaizdis aktualus ne visose šalies mokyklose, siuvyklų skaičius šalyje gana didelis. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jų net po kelias.
Kaina pagal kokybę?
Klaipėdoje esančios siuvyklos „Klasikinis stilius“ savininkė Jovita Onaitienė pasakojo, jog uniformų kainos svyruoja nuo 200 iki 300 Lt. Uniformos kaina, pasak jos, priklauso nuo to, kokiems moksleiviams siuvama. „Jei pradinukams, kainuoja mažiau, jei vyresniems - kainos kaip suaugusiam žmogui“, - aiškino J.Onaitienė. Moteris pasakojo, jog audiniai gaunami iš Lietuvos gamintojų. Visada vyrauja tie patys atspalviai bei tekstūra, o kokybiška medžiaga neva ir sudaro gana didelę uniformos kainą.
Sostinės moksleiviai bei jų tėveliai taip pat gali džiaugtis bent kelių siuvyklų pasirinkimu, tik klausimas, ar jų kaina tenkina kiekvieną. Pasidomėjus apie uniformų kainą, sostinės siuvyklos „ManOvita“ savininkė Nona Mazūrienė šios informacijos atskleisti nepanoro, mat skiriasi mokyklinės uniformos, o kaina priklauso nuo to, kas sudaro komplektą. „Labai sunku įvardyti. Visos mokyklinės uniformos skiriasi. Vieniems reikalinga tik liemenė, kitiems - du vienetai švarkų, megztinis, dvejos kelnės ir dar pirštinės. Juk pienas parduotuvėje taip pat skirtingas“, - vardijo moteris. Liemenės kaina šioje Vilniaus siuvykloje - 45 Lt, pigiausias švarkas kainuoja 60 Lt, o brangiausias - 350 Lt. Kaina čia taip pat priklauso nuo pasirinktos medžiagos. Ir nors N.Mazūrienė džiaugėsi, jog vis daugiau klientų nori siūti pagal individualius užsakymus ir iš itin brangios medžiagos, akivaizdu, jog vidutines pajamas gaunančiai šeimai švarkas už bemaž 400 Lt gali atrodyti pernelyg brangus. Matematika paprasta: geresnės kokybės vaikų uniforma šeimai gali kainuoti net minimalų darbo užmokestį.
Užmokesčio variacijos
Atlygis už siuvėjos darbą ne pats didžiausias. Dirbant įmonėje dažniausiai gaunamas 1000 Lt užmokestis. Suprantama, jog didesnėje siuvykloje tikrai dirba ne 2 ar 4 žmonės. Štai Tauragėje įsikūrusioje siuvykloje „Dangija“ dirba net 45 žmonės. Tokiai įmonei pelnas kur kas aktualesnis nei pagal verslo liudijimą dirbančiai siuvėjai.
Gali būti, jog būtent dėl šitos priežasties uniformų kainas savininkas Adas Gavėna nutylėjo. „Nenoriu viešinti. Kainą pirkėjas gali įvertinti tik pamatęs. Klientai perka iš manęs dėl audinių kokybės. Uniformos laiko apie 4 metus. Aš darau kokybišką produktą, nors daugelis žmonių žiūri tik į skaičius“, - apie savo darbą kalbėjo vyras. Šiauliuose uniformas siuvanti Daiva Vabolienė pasakojo, jog dirbant pagal verslo liudijimą kas mėnesį reikia susimokėti už socialinį draudimą bei išsiimti darbo liudijimą. Moteris pasakojo, jog uniformų kainą šie mokesčiai ir sudaro. Mokyklinės aprangos čia kainuoja nuo 140 iki 170 Lt.
Terminų svarba
Beveik kiekvienas mokinys Rugsėjo 1-osios šventę tikisi pasipuoši išsvajota mokykline apranga, tačiau akivaizdu, jog šitą laimę suteikia tikrai ne kiekviena siuvykla. Gamybos laikas, anot pašnekovų, priklauso nuo užsakymų datos bei jų skaičiaus. D.Vabolienė uniformą siuva apie 2-3 savaites. Panašų terminą įvardijo ir kitų siuvyklų atstovai, tačiau kur kas svarbiau tai, jog bene visi pašnekovai vieningai tvirtino, jog dėl didelio užsakymų skaičiaus spėti iki rugsėjo pirmosios beveik neįmanoma.
Sostinėje esančios siuvyklos savininkė N.Mazūrienė pripažino, jog dėl didelio užsakymų skaičiaus uniformos pasiuvamos vėliau nei rugsėjo 1-ajai. Lygiai tą patį tvirtino ir klaipėdietė J.Onaitienė. Akivaizdu, jog uniformų versle rugsėjo 1-oji nesureikšminama. Svarbu, jog užsakymų daug, o baigimo datą nustato siuvyklų šeimininkai.
Svarbiausia - sąžiningumas
Kiek kitokią nuomonę apie mokyklinių uniformų siuvimą teko išgirsti pakalbėjus su siuvyklos „Naulita“ savininke Asta Šaliene. Moteris pati siuva jau daugiau kaip 20 metų. Uniformų gamybos laikas šioje įmonėje priklauso nuo užsakymų skaičiaus. 10 vienetų čia pasiuvama per 10 darbo dienų. Moteris atviravo, jog didelių užsakymų nebūna. Dažniausiai siuvama pavieniams asmenims.
Pasiteiravus apie kainą, Asta patikino, jog galutinė kaina priklauso nuo to, ar dirbama su užsakovo audiniu. „Klostuotas sijonas ir liemenė 10 metų mergaitei su visa medžiaga gali kainuoti apie 150 Lt. Kaina, žinoma, skiriasi dar ir nuo to, kada užsako. Jei suskumbama tik paskutinėmis dienomis, tada brangiau, nes reikia atidėti kitus darbus ir viską baigti greičiau. Šiaip užsakymus priimame iki liepos mėnesio“, - kalbėjo moteris.
Kalbėdama apie kitų siuvyklų praktiką, kai užsakymai rugsėjo 1-ajai dažniausiai neįvykdomi, A.Šalienė pripažino, jog spėti - būtina. Moters praktikoje nėra taip buvę, kad mokinys į šventę išeitų be uniformos. „Labai svarbus požiūris. Jei matau, kad nespėsiu, taip ir pasakau. Šiaip labai atsižvelgiama į žmonių poreikius ir galimybes, nes, pavyzdžiui, valstybines mokyklas lankančių tėvų vaikai uniformoms didelių pinigų skirti negali. Žinoma, ateina ir tokių, kuriems kaina ne itin svarbi“, - darbo subtilybėmis dalijosi pašnekovė.
Asta užaugino tris vaikus, tad kalbėdama apie uniformų svarbą prisiminė ir savo patirtį. Moters sūnūs jau baigė vidurines, tačiau visus dvylika metų pašnekovė kaip tik ir tikėjosi mokyklinės aprangos įvedimo. „Manau, kad uniforma būtina. Kainos atžvilgiu didelio skirtumo tarp uniformos ir rengimosi laisvu stiliumi gal ir nėra, tačiau viskas dėl tvarkos. Uniforma disciplinuoja ir mažina mokinių atskirtį. Vaikas, rengtas vardiniais rūbais, nuo rengto iš antrų rankų skiriasi kaip diena ir naktis, o su uniforma visai kas kita. Kai vienodi atspalviai ir spalvos, skirtumų tarp pigesnių ir brangesnių audinių beveik nesimato. Aišku, yra kiti daiktai, kurie rodo tą nelygybę, bet tai ne taip akivaizdu“, - savo nuomonę dėstė moteris.
Uniforma (ne)disciplinuoja
Kaip minėta, uniformos Lietuvos mokyklose nėra privalomos. Būtent dėl to švietimo įstaigų direktoriai taip pat nėra vieningos nuomonės. Vieniems tai drausminanti ir ugdanti priemonė, kitiems - grįžimas į sovietinius laikus. Būtent tokios nuomonės apie kasdienį uniformų nešiojimą buvo Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas. „Pas mus uniformų nėra. Darėm apklausą ir matyti, jog labiausiai uniformų nenori mokiniai. Manau, kad kiekvieną dieną rengtis uniformą ir mokyklą versti karine stovykla nėra gerai. Ir taip jau mokyklos labai disciplinuotos. Tarybiniais laikais taip pat buvo uniformos, bet jų vaikai nenorėjo. Uniforma įpareigoja, o vaikai, matyt, to įpareigojimo nenori“, - kalbėjo gimnazijos direktorius. Vyras tikino, jog taip grįžtama prie sovietinės sistemos, o vien tik uniforma mokinių elgesio nesutvarkys. „Mokinių elgesys ir kultūra ugdoma kitais būdais. Uniforma gali būti tik kaip priedas, bet tai nėra esminis dalykas. Mokinio kultūra yra dvasinis, vidinis įsitikinimas ir tik apranga teigiamų rezultatų duoti negali“, - kategorišką nuomonę dėstė Z.Popovas.
Visiškai kitokį požiūrį į disciplinuotą mokyklos aprangą išsakė Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Onutė Sabaitienė: „Mes uniformas turime ir esame patenkinti. Vaikai labai noriai jas nešioja. Iš pradžių jas turėjome tik pradinėse klasėse, bet nuo šių mokslo metų uniformas nešios ir 5, 6, 7 klasių moksleiviai. Uniformos tikrai reikalingos. Taip vaikas jaučiasi kur kas saugesnis, o mokyklos veidas išryškėja.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą