Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui pastaruoju metu itin rūpi Švietimo įstatymo pataisos, parengtos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkų ir svarstomos Vyriausybėje. Priešintis šių pataisų priėmimui profsąjungą skatina ministerijos siūlymai išplėsti mokytojų pareigas, faktiškai naikinti mokyklos savivaldą, įteisinti neturinčių pedagogo kvalifikacijos asmenų įdarbinimą mokytojais, sudaryti prielaidas elitinių mokyklų atsiradimui, tuo didinant provincijoje gyvenančių vaikų socialinę atskirtį. Profesinės sąjungos atstovai įsitikinę, kad tokios pataisos neskatina spręsti švietimo sistemos problemas, o gramzdina ją į dar gilesnę krizę.
Mokytojo pareigų spektro plėtimas dar labiau blogins mokytojo darbo sąlygas. Švietimo įstatyme įvardijamos 8 mokytojo pareigos, o projekte atsiranda 10:
1) mokytojas privalės padėti tėvams formuoti vaiko vertybines orientacijas (48 str. 2 d. p.), bet tėvams prievolės bendradarbiauti su mokykla dėl vaiko vertybinių orientacijų formavimo nėra;
2) mokytojas kartu su mokiniais privalės planuoti mokymosi tikslus (48 str. 2 d. 4 p.), nors mokiniams tokios pareigos nėra;
3) išlieka reikalavimas laikytis mokytojo etikos (48 str. 2 d. 7 p.), nors Mokytojo etikos kodekso iki šiol nėra.
Projektas riboja mokyklos savivaldą - demokratinės, pilietinės visuomenės kūrimo instrumentą. Tuo esą "siekiama supaprastinti švietimo planavimą ir valdymą".
Mokyklos savivaldos institucijos pagal siūlomas pataisas tampa tik patariamos institucijos mokyklos vadovui. Tokia nuostata iš esmės naikina savivaldą, nes vadovas teisiškai neįpareigotas klausyti patarimų.
Mokytojais galės dirbti neturintys pedagogo kvalifikacijos asmenys ir studentai!
Ši nuostata – valstybės nesugebėjimo racionaliai naudoti švietimui skirtus pinigus pavyzdys, nes pedagoginių specialybių studentų vis daugėja, o ateinančių į mokyklas mažėja. Kyla pagrįstas įtarimas, kad taip siekiama taupyti švietimo lėšas mokytojų sąskaita, nes Vyriausybė, priėmusi Ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, užsikrovė sau ir savivaldybėms didžiulius finansinius įsipareigojimus, kuriuos vykdyti bus nelengva.
Mokytojų ir politikų argumentai dėl aukštos kvalifikacijos specialistams priklausančio didelio atlyginimo taps nepagrįstais, nes mokytoju tapti galės vos vidurinį išsilavinimą gavęs jaunuolis, įstojęs į pirmą aukštosios mokyklos kursą;
Šalies švietimo įstaigose daugės žemos kvalifikacijos mokytojų, nes mokyklų vadovai ir steigėjai, tęsdami šiandieninę praktiką, stengsis "atsikratyti" didelį darbo stažą ir aukštas kvalifikacines kategorijas turinčiais mokytojais.
ŠMM toliau tęsia nepagrįstus racionaliais argumentais mokyklų tinklo eksperimentus.
Projekte siūloma atskirti gimnazijos ir vidurinės mokyklos tipus. Tokiu būdu vėl norima grįžti prie elitinių gimnazijų, nes vidurinėse mokyklose nebus akredituojamos vidurinio ugdymo programos, o tai reiškia, jog jos bus žemesnio lygio. ŠMM pagal 1992 m. Švietimo koncepciją sukurtas elitines gimnazijas faktiškai "išplovė", kelis metus drastiškai reformuodama mokyklų tinklą, o dabar bandoma vėl prie jų grįžti.
Keturmetėms gimnazijoms sąlygos atsirasti bus palankesnės miestuose, todėl kaimuose esančiose vidurinėse mokyklose bus teikiamas žemesnio lygio išsilavinimas, kas didins kaimo vaikų socialinę atskirtį ir sunkins jų galimybes siekti aukštojo mokslo.
Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas prieštarauja daugeliui ŠMM pasiūlymų ir inicijuoja susitikimą su ministerijos vadovais. Susitikime bus siūloma Švietimo įstatymo pataisas išanalizuoti su socialiniais partneriais ir tik po interesų suderinimo teikti jas Vyriausybės svarstymui.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą