Pirmadienį įsakymu patvirtinęs 32 atnaujintas programas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad jos atveria galimybes mokykloms ir mokytojams dirbti kūrybiškai ir atsakingai, o visuomenei tai yra žinia, kad judama nuo "kalimo" kultūros mokykloje link mąstančios ir pilietiškos asmenybės ugdymo.
"Mums rūpi su atnaujinamomis programomis matyti ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, taip pat pažangos ir pasiekimų vertinimas yra aiški paskata jauniems žmonėms mokytis. Paraleliai su turinio kaita vyksta mokymosi aplinkos modernizavimas", - vardijo ministras.
Tarp svarbiausių programų pokyčių pirmiausia įvardijama daugiausia diskusijų sukėlusi lietuvių kalbos ir literatūros programa, bendra visoms vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms. "Šioje programoje ugdoma mokinių tapatybė ir savivertė kaip atsvara saviniekai, neretai vyraujančiai. Tyrimai rodo, kad mūsų mokiniai geba gerai atkartoti, bet stokojame gebėjimo interpretuoti, viešai reikšti ir vertinti dalykus", - pabrėžė ministras.
Daugiau dėmesio atnaujintose programose skiriama kalbos vartojimo praktikai - viešojo kalbėjimo ir teksto rašymo gebėjimams. Taip pat nurodomi konkretūs privalomos literatūros kūriniai, nors keletu pavardžių sumažėja privalomų autorių.
Pasak mokytojos ekspertės Dainoros Eigminienės, lietuvių kalbos ir literatūros programoje atnaujinta 20 proc. turinio. "Kalbant apie kalbos kursą, didžioji jos dalis orientuota į praktinę sakytinės ir rašytinės kalbos tekstų analizės ir gebėjimų ugdymą, pasitelkiami retorikos, argumentacijos bei teksto logikos pagrindai, kurie yra labai svarbūs šiandienos mokyklai ir mokiniui. Jei kalbėtume apie literatūrą, tai programa aiški, struktūruota ir konkreti. Ankstesniame bendrajame kurse buvo 29 autoriai dvejiems metams skirti analizei, dabar jų likę 26, bet teikiamos labai didelės pasirinkimo galimybės", - kalbėjo mokytoja ekspertė.
Pirmadienį išplatintame Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pareiškime rašoma, kad atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas buvo "netinkamai parengtas" ir jo esą nebuvo galima tvirtinti dėl keleto priežasčių, tarp jų - dėl programos deklaratyvumo ir problemų sprendimų užkrovimo mokytojui. Taip pat nurodoma, kad "projekte neatsižvelgiama į nelietuviškų mokyklų ypatybes bei švietimo tikslą suvienodinti lietuvių kalbos mokėjimą šiose mokyklose su bendraisiais valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimais". Oponentai teigia, kad tautinių mažumų mokykloms turi būti sudarytos atskiros lietuvių kalbos bei literatūros ugdymo programos.
Ministerijos vadovai atsako, kad tautinių mažumų mokykloms parengtas papildomas pusantros valandos per savaitę lietuvių kalbos modulis kalbos vartojimo gebėjimams stiprinti. "Pradėjus įgyvendinti bendrą lietuvių kalbos egzaminą, mes pradžioje būtume pasiruošę taikyti palengvintus egzaminų vertinimo kriterijus, lyginant su lietuvių kalba baigiančių mokyklą abiturientų vertinimo kriterijais", - sakė G. Steponavičius.
Švietimo ir mokslo ministerija iki vasario mėnesio pabaigos paskelbs brandos egzaminų programų 2013 metais projektus. Kovo mėnesį bus tariamasi su švietimo visuomene, balandį vyks projektų aptarimai regionuose, o gegužės mėnesį bus tvirtinamos brandos egzaminų programos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą