Studentai nori žinoti, kas vyksta

Jau 26-ąjį kartą rengiamoje asamblėjoje buvo diskutuojama apie vieną svarbiausių šių metų aukštojo mokslo reformos sudedamųjų dalių – konsolidacijos procesą, kai universitetai pertvarkomi prisijungiant arba susijungiant vieniems su kitais.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas Gintautas Jakštas teigė, jog konsolidacijos esmė – giluminio proceso vykdymas, kai atsiranda geresnės kokybės arba visiškai naujos studijų programos, pritraukiami studentai iš užsienio, efektyviau paskirstomos lėšos bei vykdomas intensyvus mokslinis bendradarbiavimas.

„Pagrindinis siekis – sutelkti kritinę masę bei vystyti nišines specializacijas, kuriose galėtume konkuruoti su geriausias pasaulio universitetais. Pati didžiausia grėsmė, jog taip lėtapėdiškai vykdant pertvarką, ši išvis gali neįvykti“, – nuogąstavo G. Jakštas.

Jam antrino ir LSS Garbės narys Mindaugas Reinikis, dar prieš 15 metų vadovavęs studentų sąjungai: „Svarbiausia atrasti savyje drąsos nesąmoningų valdžios sprendimų priešakyje veikti taip, jog pokyčiai būtų įmanomi ir, svarbiausia, vykdomi.“

Studentai už pertvarką nuo žemesnių mokslo grandžių

Švietimo reforma, viešojoje erdvėje sukėlusi bangą nuomonių ir pasisakymų, studentams nekelia abejonių dėl savo svarbos. LSS Alumni Artūrui Šalčiui studentams uždavus klausimą, ar yra manančių, jog reforma nėra būtina, salėje nepakilo nė viena ranka. Antrą kartą pasiteiravus, ar studentai žino, koks tikslus pertvarkos modelis bus pritaikytas jų universitetui, rezultatas buvo bauginančiai panašus – salėje pakilo tik kelių jaunuolių rankos.

„Tai, kad patys studentai nežino, kas vyksta su jų universitetais, vertinu labai neigiamai. Tačiau norėčiau pastebėti, jog reformuojama ne nuo tos vietos – pradedama nuo aukštojo mokslo, kai pats pradinis bei vidurinis ugdymas lieka stagnacijoje“, – poziciją pertvarkos klausimu pareiškė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė, VDU studentų atstovybės narė Sandra Matoškaitė.

Apie piramidės principą, kai mokslo reforma vykdoma nuo žemesnių ugdymo pakopų, kalbėjo ir LSS alumni A. Šaltis: „Ne nuo aukštojo mokslo reformuoti visą sistemą, o remtis piramidės principu – gimnazija, profesinės mokyklos bei aukštasis. Kai susitelkiame tik į vieną grandį, nebegauname kokybės bendrame rezultate.“

Anot studentų sąjungos senbuvio, šių dienų universitetai patiria krizę, kai „prisirinkinėja“, o ne atsirenka studentus. Taip yra dėl to, jog per pastaruosius metus stojančiųjų į Lietuvos universitetus sumažėjo 9 proc., o per septynerių metų laikotarpį studentaujančių Lietuvoje sumažėjo trečdaliu. Nepaisant to, pokyčių finansų srityje nematyti.

„Keisčiausia tai, jog net drastiškai mažėjant studentų skaičiui, universitetų išlaidos išlieka tos pačios“, – pastebi MOSTA analitikas G. Jakštas.

Tikisi vieningumo

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Seimo švietimo komiteto nario Arūno Gumuliausko, konsolidacijos procesas turėtų prasidėti jau nuo šių metų gruodžio pirmosios.

„Iki gruodžio 1 d. yra duotas laikas universitetui pasiruošti konsolidacijai. Visos aukštosios mokyklos yra apie tai informuotos. Tačiau kiekviena universiteto vadovybė turi kalbėtis su savo studentais, kad šie būtų informuoti. Tikslas toks, kad visi „sėdėtų vienoje valtyje“ – Seimas, ministerijos, rektoriai, studentų asociacijos“, – apie būtinumą bendradarbiauti kalbėjo A. Gumuliauskas.

MOSTA analitikas G. Jakštas priminė, jog universitetų konsolidacijos procesas gali vykti pagal du principus – sujungimo arba prijungimo.  Vis dėlto, anot jo, nei vienu atveju neturėtų būtų prarandamas gebėjimas rasti kompromisą: „Sunaikinus vieną arba kitą aukštąją mokyklą, nebeliks diskusijos galios. Būtina išlaikyti akademinę laisvę ir autonomiją.“

Kauno technologijų universiteto prorektorės doc. Jurgita Šiugždinienės nuomone, Lietuvoje užtektų kelių gerų universitetų, o likusiems konsolidacijos procesas turėtų pagelbėti pažvelgti realybei į akis:

„Reikia nebijoti vertinti pragmatiškai – negailėti, negloboti visų iš eilės. Jeigu konsolidacija neįvyks, tai visa švietimo sistema patirs didžiulį fiasko. Vilniaus universitetas, norėdamas patekti į geriausių pasaulio 200-tuką, turėtų turėti 540 mln. biudžetą, kai tuo tarpu šiuo metu jis siekia 140 mln. Geras universitetas – kita ekonomika, pridėtinės vertės kūrimas.“

A. Šaltis pridėjo, jog sujungus vidutinišką universitetą su dar vienu vidutinišku, tik geriausiu atveju gautųsi „gerai vidutiniška“ mokslo institucija, tačiau aukštesnės kokybės tikėtis nevertėtų.

LSS šiuo metu atstovauja 100 tūkst. studentų Lietuvoje, nors prieš penkerius metus bendruomenė siejo 160 tūkst. studentų. Daugelis studentų asamblėjoje dalyvavo pirmą kartą, tačiau buvo ir tokių, kurie nepraleidžia šio renginio jau eilę metų ir kartu akademinio bei visuomeninio pasaulio atstovais sprendžia aktualiausias švietimo bei mokslo problemas.