Tačiau, pasak Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, įtraukti tarptautinio mokymo programą į Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas būtų sudėtinga jau vien dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse - surinkti 25-30 vaikų esą būtų nelengva.
"Nevalstybinėse mokyklose mokinių skaičius klasėse mažesnis, jos turi didesnę patirtį, dirbant su mažiau mokinių, taip pat gali nustatyti tam tikrą mokestį", - privačių mokyklų privalumus šiuo klausimu vardijo pašnekovė.
Apskritai planuojama įdiegti tris skirtingas tarptautinio mokymo programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tarptautinio bakalaureato klases.
Joms įgyvendinti Savivaldybė skirtų tam tikras lėšas, tačiau dalį pinigų (vadovėliams įsigyti, aplinkai sutvarkyti) turėtų skirti ir mokyklos bei verslo organizacijos.
Jei miesto politikai pritars, 2018-2019 m. vyktų paruošiamasis etapas, kai būtų perkama tokia programa, taip pat būtų siekiama iš tarptautinių organizacijų gauti leidimą vykdyti tokį mokymą, reikėtų sulaukti ir Švietim ir mokslo ministerijos palaiminimo. Taip pat vyktų privalomi profesinio tobulinimosi kursai pedagogams.
Vilniuje panašioje mokykloje vaikų mokslas tėvams esą atsieina 400-700 eurų per mėnesį. Tačiau dalį šio mokesčio galėtų dengti verslininkai, kurių įmonėse dirba mokinio tėvai.
Pradinio ugdymo programa galėtų būti įgyvendinama jau kitąmet, na, o pagrindinis įgyvendinimo etapas numatomas nuo 2020-ųjų.
Savivaldybei tokios programos įgyvendinimas kainuotų daug, tačiau skaičiuoti dar nebaigta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą