Veikiančios tėvų organizacijos Lietuvoje siekia pakeisti požiūrį į tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime - jos kuria grupės ar klasės tėvų komitetus, ugdymo įstaigos tėvų komitetus, šeimų tarybas savivaldybėse.
Kalbintos Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovės Kristina Paulikė ir Aušra Zarambienė teigė, jog tėvai vienijasi tam, kad būtų pagerinta ugdymo proceso kokybė. Jos tvirtina, kad tėvai nori ne tik ateiti į susirinkimus, bet ir prisidėti sprendžiant kylančias problemas.
NORAS. Aušra Zarambienė (kairėje) ir Kristina Paulikė įsitikinusios, kad tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas ne tik padėtų vaikams mokykloje geriau jaustis, bet ir palengvintų pedagogų darbą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Tėvai turi dalyvauti ugdymo procese
"Matoma tendencija, kad kol vaikas mažiukas, tėvai juo labiau rūpinasi, bet kai jis paauga, jie ima skirti vis mažiau dėmesio. Nors vyresniems kaip tik daugiau dėmesio reikėtų skirti, daugiau bendravimo, buvimo kartu. Tėveliai galbūt nesuvokia, kad paaugliams reikia to ryšio. Tai matoma ir tėvų susirinkimuose - mažesniųjų mokinių tėvai aktyviai dalyvauja, o vyresnių klasių tėvų susirinkimuose jau būna tuščios salės", - kalbėjo A. Zarambienė.
ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė teigė, kad mokyklai tėvų parama yra labai svarbi.
"Labai svarbu įtraukti tėvus į ugdymo procesą. Tėvai turi ne tik gauti informaciją, bet ir palaikyti ryšį su mokykla. Mokyklos galbūt ir neįvertina tėvų galimybių", - svarstė A. Šuminienė.
K. Paulikė mano, kad prisidėti gali ne tik tėvai, bet ir nevyriausybinės organizacijos. "Reikia įsileisti nevyriausybines organizacijas. Institucijos nelabai nori jas įsileisti, bet jos galėtų daug kuo prisidėti, nes mokyklos galėtų dalį naštos nusiimti", - įsitikinusi K. Paulikė.
Kaip bendradarbiavimo pavyzdį pokalbininkė pateikė vienoje iš uostamiesčio mokyklų įgyvendintą tėvų iniciatyvą - minint Mokytojo dieną pamokas mokiniams tą dieną vedė jų tėvai, kitoje ugdymo įstaigoje rengiamos Tėvų dienos, kai jie pasakoja apie savo profesijas - taip užmezgamas ryšys ne tik tarp tėvų ir mokyklos, bet ir tarp tėvų, kurie įprastai susitinka tik tėvų susirinkimuose.
Siūlo nemokamas paskaitas
K. Paulikė pasakojo apie įgyvendinamą projektą "Muzikuojame su tėvais" - aranžuojamos įvairių tautų nacionalinės dainos roko stiliumi. "Tai suartina, nes paauglystėje vaikams šeima - ne autoritetas, bet muzikavimas leidžia išlaikyti nedidelį atstumą tarp paauglio ir tėvų, padeda atitraukti juos nuo neigiamos veiklos", - sakė ji.
"Parašėme dabar projektą, gavome finansavimą organizuoti paskaitas mokykloms ir tėvams. Kvietėme dalyvauti, bet dalis mokyklų atsisakė teigdamos, kad joms nieko nereikia. Bet tėvų net neatsiklausė, ar jie norėtų - tai kaip galima sakyti, kad viskas gerai, jei net nuomonės nesužinojo. O kai tą patį pasiūlė savivaldybės Švietimo skyrius, jie jau sureagavo. Stebina įstaigų vadovų abejingumas", - pasakojo A. Zarambienė.
Klaipėdos ugdymo įstaigoms siūlomo nemokamų paskaitų-diskusijų ciklo temos apima ugdymo įstaigų ir tėvų bendradarbiavimą, vaiko raidos psichologiją, socialinių įgūdžių ugdymą šeimoje, tėvų teises ir pareigas, pagalbą vaikui mokytis bei savitarpio pagalbą grupėje "Tėvai - tėvams". K. Paulikė informavo, kad populiariausios temos - kaip padėti vaikui mokytis, kaip ugdyti socialinius įgūdžius.
Jos teigimu, finansavimas gautas skaityti paskaitas 30-iai ugdymo įstaigų: darželių bei mokyklų, tačiau dar yra laisvų vietų - buvo įstaigų, kurios neparodė noro gilintis į siūlomas temas. "Tai parodė ugdymo įstaigų vadovų požiūrį į bendradarbiavimą su tėvais", - apibendrino A. Zarambienė.
Prievartos nėra
Miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, kad valdininkai mokykloms nenurodo, kaip šios turėtų tvarkytis - tai yra jų reikalas.
A. Šuminienė informavo, kad yra numatytos 2013-2015 metų švietimo politikos gairės, kuriose pirmą kartą kalbama apie mokyklų ir tėvų bendradarbiavimą. "Reikia galvoti, ką tėvams kartu su mokykla daryti, kad vaikui mokykloje geriau sektųsi, pavyzdžiui, padėti daryti namų darbus", - samprotavo pokalbininkė.
Jos teigimu, ŠMM siekis - pagerinti mokinių pasiekimus, individualizuoti mokinių mokymąsi, gerinti vaiko savijautą mokykloje. Tam, jos manymu, labai svarbus tėvų vaidmuo - šie geriausiai mato, kaip vaikas jaučiasi mokykloje.
"Pastebėta, kad vaiko savijauta tiesiogiai koreliuoja su jo pasiekimais. O apie nesėkmes juk vaikas pirmiausia ir pasisako šeimai", - dėstė A. Šuminienė.
Specialistės teigimu, vienas iš ŠMM tikslų yra artinti tėvus ir mokyklą, bet tam reikia abiejų pusių noro ir pastangų.
"Neretai būna, kad tėvai skambina į ministeriją su problemomis, kurios iš tiesų yra labai paprastos, kurias galima išspręsti pasikalbėjus su mokyklos atstovais. Bet paklausus, ar jie bandė kalbėtis, sako, kad to nedarė. Ir tėvai, ir mokykla ugdo vaiką, jie yra atsakingi. O jei tėvai į tai įsitraukia, procesas tampa dar sklandesnis. Bet juk į kiekvieną šeimą ministerija tako nenumins", - sakė A. Šuminienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą