VU rektorius: docento darbo užmokestis jau prilygsta vairuotojo algai

VU rektorius: docento darbo užmokestis jau prilygsta vairuotojo algai

Tyrėjai moksliniams tyrimams gali skirti vos pusę savo darbo laiko. Kita 40-50 proc. laiko dalis tenka administraciniams darbams bei dėstymui, parodė antradienį pristatyta Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovo Ramojaus Reimerio teigimu, siekiant, kad daugiau tyrėjų įsitrauktų į bendrus projektus su verslu, būtina mažinti jiems tenkančią administracinę naštą. 

„Tai galėtų būti daroma skatinant mokslo ir studijų institucijas skirti daugiau centrinės administracijos resursų projektų administravimui bei skiriant papildomą finansavimą, nukreiptą į mokslo ir verslo bendradarbiavimo inicijavimą bei išlaikymą“, - pridūrė ekspertas.

MOSTA konstatuoja, kad praėjusiais metais dėstytojo ir tyrėjo pareigybių (išskyrus kolegijų dekanus ir universitetų mokslo darbuotojus) darbo užmokesčio vidurkis augo. Palyginti su 2016 metais, pernai žemiausias pareigas užimančių darbuotojų (asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų) atlyginimai augo 30 proc., aukščiausias (profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų) - 19 proc., kitų darbuotojų - 14 proc.

Vis dėlto, kaip diskusijoje pabrėžė Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, didžiausiame Lietuvos universitete dirbančio vertinamo docento alga neviršija vairuotojo darbo užmokesčio.

Tiek tyrėjų, tiek dėstytojų skaičius svyravo. Palyginti su 2012 m., 2016 m. kolegijose dėstytojų užimtų etatų skaičius sumažėjo 27 proc., o universitetuose - 23 proc. R. Reimerio nuomone, tai susijęs su mažėjančiu studentų skaičiumi. 

Bendras tyrėjų skaičius, skaičiuojant etato ekvivalentu, per ketverius metus sumažėjo 352 etatais (4 proc.). Vis dėlto nuo 2015 m. tyrėjų skaičius po truputį pradėjo augti.

„Pastebime, kad tiek mokslas, tiek verslas yra linkęs užmegzti partnerystes per asmenines pažintis, o agentūros bei priemonės, turinčios skatinti bendradarbiavimą, šią funkciją atlieka nepakankamai. Tokia situacija rodo būtinybę iš esmės pergalvoti tarpininkavimo tarp mokslo ir verslo modelį, išgryninant verslo poreikius atliepiančių paslaugų teikimą ir šias paslaugas teikti vieno langelio principu“, - nurodo MOSTA vadovas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Lietuvos mokslų akademijoje MOSTA pristatė kasmetinę Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriamos pagrindinės sričių vystymosi tendencijos ir joms kylantys iššūkiai.

„Studijų, mokslo ir inovacijų plėtra tik iš pirmo žvilgsnio atrodo savarankiški procesai, iš tiesų šios sritys viena nuo kitos neatsiejamos ir tiesiogiai priklausomos. Jas jungia ir tapatus kontekstas - fragmentiškos politinės iniciatyvos, didelė priklausomybė nuo Europos Sąjungos paramos, mažėjantis gyventojų skaičius, mokslinio mobilumo iššūkiai. Kita vertus, pastebime ir bendras prielaidas šių sričių gerinimui. Tai - didėjantis veiklos tarptautiškumas, išvystyta infrastruktūra, spartėjanti žinių sklaida“, - sakė MOSTA vadovas R. Reimeris. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder