Akademikas Paulius Slavėnas - pirmasis Lietuvos universiteto diplomantas

Paulius Slavėnas gimė 1901 07 21 Maskvoje, mirė 1991 02 24 Vilniuje. Gimė prieš 115 metų medicinos daktaro Vinco Slavėno (1874-1939) ir akušerės Liubovės Kovalkovos-Burštein šeimoje. 1920-1922 m. P.Slavėnas tarnavo Raudonojoje armijoje. Tėvas į Lietuvą grįžo 1922 m. rudenį ir įsikūrė Marijampolėje. Motina į tolimą, nepažįstamą kraštą, toli nuo savųjų giminių vykti nesiryžo. Be to, jai reikėjo slaugyti I pasauliniame kare suluošintą sūnų iš pirmosios santuokos.

P.Slavėnas per savo gyvenimą iš viso parašė apie 900 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, brošiūrų bei straipsnių apie astronomiją, fiziką, matematiką, biologiją, kalbotyrą, mokslo istoriją ir sistematiką

P.Slavėnas Maskvos universitete baigė tris matematikos specialybės kursus ir į Lietuvą atvyko 1923 m. bei įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto (LU MGF) IV kursą. Kartu pradėjo dirbti Bernardo Kodačio (1879-1957 JAV) vadovaujamoje Astronomijos katedroje laborantu.

1925 m. LU MGF tarybos protokolų knygoje įrašyta: „Povilo Slavėno prašymas. Dekanas pareiškė, kad Slavėnas yra išlaikęs visus nustatytus egzaminus ir parašęs diplominį darbą apie Rymano paviršiaus sudarymą algebrinei dviejų kintamųjų lygčiai. P.Slavėnas prašo išduoti atatinkamą diplomą. Fakultetas nutarė: laikyti Povilą Slavėną baigusiu Matematikos skyrių ir išduoti jam nustatytą liūdymą ir diplomą. Liūdymo ir diplomo turinys bus fakulteto priimtas Dekanatui patiekus jų projektus.“

Aukštojo mokslo baigimo teisės pripažintos 1925 05 30, išduodant diplomą. Taigi P.Slavėnas buvo pirmasis LU diplomantas. Gavęs Rokfelerio fondo stipendiją, jis studijavo JAV Jeilio universitete Niu Heiveno mieste astronomiją ir kai kuriuos fizikos dalykus, 1928 06 20 įgijo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją „Žvaigždinis trijų kūnų problemos atvejis“ (mokslinis vadovas - prof. Ernestas Viljamas Braunas (Brown, 1866-1938).

Studijuodamas jis lankėsi daugelyje JAV observatorijų, o kai kuriose ir stažavosi, skaitė mokslo populiarinimo paskaitas, bendravo su JAV lietuviais, paskelbė mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus konferencijose. Visa tai atkreipė daugelio specialistų dėmesį ir savo nariu P.Slavėną išrinko kelios mokslinės draugijos: Tarptautinė astronomų sąjunga, Amerikos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos astronomų draugijos, Astronomijos ir kosminės fizikos bičiulių susivienijimas.

1928-1929 m. P.Slavėnas - LU MGF vyr. asistentas, 1929-1930 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje (tuo metu tai buvo kiekvieno sveiko vyro iki 30 metų konstitucinė prievolė; niekam nebuvo daromos jokios išimtys), Vyriausiojo štabo topografijos skyriuje, dalyvavo trianguliacijos darbuose Tauragės ir Kretingos apskrityse, Kuršių nerijoje. 1930-1940 m. P.Slavėnas - VDU privatdocentas, docentas.

Apie jį kaip dėstytoją buvęs jo studentas A.Pakalniškis rašė: „Slavėnas skaitė astronomijos įvadą. Buvo jis amerikoniško auklėjimo žmogus ir su savo paskaitų klausytojais, kurių tik keli tebuvome, elgdavosi kaip su sau lygiais. Sukurdavo tokią atmosferą, kad profesorius atrodydavo tik vienas iš visų, net ir savo žiniomis nedaug tesiskiriąs nuo studentų. Kartais imdavo atrodyti, kad astronomija yra toks mažas mokslelis, kad nė norint nebūtų daug ko ten per paskaitas pasakoti. O tačiau skaitė Slavėnas paskaitas ir daug mums papasakojo. Astronomijos ir kartu žmogaus minties vystymasis, kalendoriaus istorija, visatos vaizdas - viskas buvo nepaprastai įdomu. Jo paskaitos buvo įdomiausios iš visų kitų mano klausytų dalykų.“

1940-1941 m. P.Slavėnas - Matematikos katedros vedėjas, prorektorius, nuo 1941 m. - profesorius. Vokiečių okupacijos metais iš darbo atleistas. Dirbo psichiatrijos ligoninėje buhalteriu. Nuo 1941 m. - fizikos ir matematikos mokslų daktaras (dab. habil. dr.). 1944-1969 m. P.Slavėnas dėstė Vilniaus universitete, 1944-1952 ir 1956-1969 m. - Astronomijos katedros ir observatorijos vedėjas.

„Profesorius mus stebino ne tik astronomijos, bet ir fizikos ir matematikos žiniomis. Jis puikiai išmanė naujausias kvantinės mechanikos, reliatyvumo ir kitas teorijas. Mes, studentai, į jį žiūrėjome su didžiule pagarba, kaip į nepaprastą mokslo žmogų. Visas paskaitas P.Slavėnas skaitė atmintinai, be jokių konspektų ar užrašų. Tai buvo ne tik įdomios paskaitos, mums didelės reikšmės turėjo ir jose vyravusi <...> draugiška atmosfera“, - rašė apie prof. P.Slavėno paskaitas pokaryje buvęs jo studentas Adolfas Bolotinas, vėliau pats tapęs profesoriumi.

1949-1953 m. P.Slavėnas buvo Lietuvos mokslų akademijos (MA) prezidiumo mokslinis sekretorius, 1950-1971 m. - gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos, nuo 1971 m. - probleminės mokslinės tarybos „Mokslo ir technikos istorija Lietuvoje“ pirmininkas. 1957-1959 m. - Vilniaus dirbtinių Žemės palydovų stebėjimo stoties viršininkas, 1957-1959 m. - Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1960-1968 m. - Lietuvos fizikų draugijos pirmininkas. 1958 m. jam suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas, 1966 m. išrinktas Tarptautinės mokslų istorijos akademijos nariu korespondentu, 1968 m. - Lietuvos MA akademiku.

P.Slavėnas buvo vienas iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungos steigėjų 1933 m., jos biuletenio redaktorius. Persiorganizavus šiai sąjungai į Lietuvos vakarų sąjungą - jos pirmininkas (1936-1939). Šiai persiorganizavus į Tėvynės sąjungą, parengė jos leidinius „Tėvynės sąjunga ir ko ji siekia“ (1939), „Mintys ir darbai“ (1940, su K. Binkiu). 1940 m. įstojo į tautininkų sąjungą. Skaitė paskaitas per radiją ir visuomenei. 1938 m. išleido astronomijos vadovėlio studentams I dalį. Kitos 3 dalys dėl tolesnių įvykių liko neparašytos.

P.Slavėnas per savo gyvenimą iš viso parašė apie 900 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, brošiūrų bei straipsnių apie astronomiją, fiziką, matematiką, biologiją, kalbotyrą, mokslo istoriją ir sistematiką. Jo iniciatyva 1960 m. pradėtas leisti straipsnių rinkinys „Iš mokslų istorijos Lietuvoje“.

Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija