Amelija amžinai

Odri Žiustina Totu (Audrey Justine Tautou) gimė Prancūzijos Bomono mieste. Odri tėvas Bernaras Totu - dantų gydytojas, o mama Evelina - mokytoja. Vaikystėje Odri nesvajojo apie aktorės karjerą, būdama 12-os susidomėjo beždžionėmis, mėgo lankytis zoologijos sode ir svajojo tapti primatų tyrinėtoja. Vėliau Odri baigė muzikos mokyklos fortepijono ir obojaus klases, pradėjo dalyvauti teatro būrelio spektakliuose. Įstojusi į Paryžiaus katalikiškojo universiteto Filologijos fakultetą, kartu lankė aktorių kursus Paryžiaus „Cours Florent“ mokykloje. Mokydamasi aktoriaus meistriškumo O.Totu nusprendė gyvenimą paskirti teatrui ir kinui.

Keletą metų ji filmavosi televizijoje, atlikdama nedidelius vaidmenis serialuose ir filmuose. 1998 m. Prancūzijos televizijos kanalas „Canal+“ Odri Totu pavadino perspektyviausia jaunąja prancūzų kino aktore. Po truputį Odri pradėjo gauti reikšmingesnių vaidmenų. 1998 m. ji filmavosi populiariame seriale apie moterį detektyvę „Žiuli Lesko“. Čia jauną aktorę ir pastebėjo režisierė Toni Maršal (Tonie Marshall). 1999 m. O.Totu suvaidino savo pirmąjį reikšmingą vaidmenį (Mari) T.Maršal filme „Veneros grožio salonas“. Mari vaidmuo Odri išgarsino ir ji ėmė sparčiai kilti karjeros kine laiptais. Už šį vaidmenį aktorei 2000 m. buvo įteikta premija „Cezar“ kaip „perspektyviausiai aktorei“.

Po tokios sėkmės Odri buvo pradėta tituluoti naujuoju Prancūzijos simboliu, labai išpopuliarėjo ir ėmė filmuotis 3-4 filmuose per metus. 2000 m. ji suvaidino filmuose „Pasileidėlis“, „Atsitiktinumas“, „Tekėk už manęs“, „Blogos merginos“. 2001 m. ekranuose pasirodė Žano Pjero Ženė (Jean Pierre Jeunet) filmas „Amelija iš Monmartro“, kuriame Odri teko pagrindinis vaidmuo. Iš pradžių jis buvo rašomas anglų aktorei Emili Votson (Emilly Watson), kurią režisierius pastebėjo Larso fon Tryro (Larso von Trier) filme „Prieš bangas“. Pagal scenarijų herojė užaugo Londone, o paskui persikėlė į Monmartrą. Tačiau E.Votson vaidmens atsisakė, nes nenorėjo pusei metų išvažiuoti iš namų ir nemokėjo prancūziškai. Vieną dieną Ž.P.Ženė pamatė O.Totu nuotrauką filmo „Veneros grožio salonas“ afišoje; mergina didžiulėmis akimis taip jam patiko, kad jis pakvietė ją į atranką ir patikėjo pagrindinį vaidmenį beveik be kino bandymų. Štai ką O.Totu sako apie Ameliją: „Perskaičiau scenarijų apie merginą, kuri tarsi mažytė fėja daro žmonėms gera... Vaidmuo man labai patiko! Aš dvi naktis nemiegojau ir perskaičiau scenarijų dvylika kartų. Norint įsijausti į personažą man neteko specialiai treniruotis. Vaidinau instinktyviai.“

Šis vaidmuo išgarsino aktorę visame pasaulyje. Už jį 2002 m. jai buvo įteikta premija „Cesar“ kaip geriausiai aktorei ir premija „Lumiere“ kaip geriausiai metų aktorei. JAV filmas „Amelija“ pelnė penkias „Oskaro“ nominacijas, o Prancūzijoje filmą per metus pažiūrėjo apie 9 mln. žiūrovų. Pagrindinė herojė Ameli Pulen daugybėje šalių tapo garbinimo objektu, tėvai šiuo vardu pavadindavo savo naujagimes. Filmui pasirodžius labai išpopuliarėjo net realiai gyvuojanti Monmartro kavinė „Du malūnai“. Pasiūlymai filmuotis O.Totu pasipylė kaip iš gausybės rago. Vienas gražiausių ir įspūdingiausių filmų su O.Totu - 2004 m. pasirodęs Ž.P.Ženė filmas „Ilgos sužadėtuvės“. Tais pačiais metais aktorė tapo Amerikos kino akademijos nare - atėjo laikas, kai į talentingąją prancūzę atkreipė dėmesį Holivudas. Amerikietis režisierius Ronas Hovardas (Ron Howard) pasiūlė O.Totu atvykti į Los Andželą dalyvauti filmo „Da Vinčio kodas“ pagal Deno Brauno (Dan Brown) romaną aktorių atrankoje.

Iš pradžių aktorė atsisakė, nežinodama, kad jos partneris filme bus pats Tomas Henksas (Tom Hanks). Bet režisierius buvo atkaklus ir įkalbėjo Odri sutikti filmuotis. Filmas „Da Vinčio kodas“ ekranuose pasirodė 2006 m. ir sulaukė didelio pasisekimo, O.Totu įgijo pasaulinės kino žvaigždės statusą. 2009 m. O.Totu suvaidino prancūzų mados legendą Koko Šanel biografiniame filme „Koko prieš Šanel“, o tada tapo naujuoju kvepalų „Chanel Nr.5“ veidu, pakeitusi Nikolę Kidman (Nicole Kidman). 2010 m. O.Totu Noros vaidmeniu norvegų dramaturgo H.Ibseno pjesėje „Lėlių namai“ debiutavo Paryžiaus „Theatre de la Madeleine“ scenoje.

Žurnalistai O.Totu praminė šventąja gundytoja, nes ji niekada nesuteikia preteksto paskaloms ir kruopščiai slepia nuo pašalinių savo asmeninį gyvenimą. Nepaisant puikios išvaizdos, asmeninis aktorės gyvenimas kol kas nėra itin sėkmingas, šalia jos nėra žmogaus, kurį ji norėtų vadinti savo vyru. Laisvu nuo filmavimosi laiku Odri mėgsta skaityti mylimo rašytojo Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) kūrybą ir... pamiegoti. Mėgsta keliauti, taip pat žavisi tapyba ir klasikine muzika. Jos mėgstamiausi filmai - Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) „Baris Lindonas“ ir Žano Liuko Godaro (Jean Luc Godard) „Iki paskutinio atodūsio“.

Parengta pagal priedą „TV publika"