Artimiausia širdžiai visada liks Lietuva

Netikėtas pasiūlymas

Gražuolė lietuvaitė nebuvo iš tų merginų, kurios nuo vaikystės svajojo apie podiumą, brangius dizainerių rūbus, fotoblykstes ir iš pažiūros lengvai uždirbamą modelio duoną. Jai rūpėjo rimtesni dalykai. Tačiau 178 cm ūgio šviesiaplaukė mergina neliko nepastebėta. Būdama 15-kos ji su klasės draugais vyko į Amsterdamą ir oro uoste ją pamatė modelių agentūros atstovė.

„Modelio darbas niekada manęs nedomino. Ta modelių agentūros atstovė pasiūlė išmėginti jėgas prieš objektyvą. Tačiau apie metus dvejojau, bet paskui sutikau. Taigi tada man buvo 16-ka, kai pradėjau dirbti modeliu“, - pasakojo E. Jezepčikaitė.

Vaikystėje E. Jezepčikaitė daug sportavo. Ir tai nieko neturėtų stebinti, juk merginos tėtis - Kęstutis Jezepčikas - Lietuvos lengvosios atletikos vyriausiasis treneris. Taigi mergina pas tėtį lankydavo sportinio ėjimo treniruotes.

„Tačiau sporto nemečiau dėl modelio darbo. Dar ir dabar, stengdamasi palaikyti sportinę formą, dažnai nueinu pasportuoti. Tiesą sakant, su sportu niekada neplanavau sieti savo ateities. Neįsivaizdavau savęs kaip aukštus rezultatus skinančios sportininkės. Na, nebuvo taip, kad prastai sekdavosi, tiesiog apie kažkokius titulus šioje srityje negalvojau“, - sakė E. Jezepčikaitė.

Pasak modelio, tėvai dėl tokio jos apsisprendimo tikrai neprieštaravo. Tiesiog jie norėjo pamatyti, ar iš tiesų ji tam žingsniui pasirengusi, ar nebijo. E. Jezepčikaitės teigimu, ji nėra iš tų vaikų, kurie darytų nesąmones, ar ja nebūtų galima pasitikėti. Taigi tėvai pasitikėdami dukra, leido jai išmėginti modelio darbą.

Parodys anūkams

Modelis prisipažino, jog pirmą kartą nuvykusi į fotosesiją ji nelabai žinojo, koks tai darbas, ką reikia daryti, kaip pozuoti. Tačiau viskas puikiai pavyko.

„Debiutiniai mano darbai buvo fotosesijos. Pirmoji kelionė buvo į vieną iš madų sostinių - Milaną. Tada buvo ruduo, taigi pats mokslų įkarštis. Fotografavausi keliems žurnalams, katalogams. Fotografas žinojo, jog prieš objektyvą stoviu pirmą kartą, tai jis man pasakė, kas ir kaip turi būti. Žinoma, iš pradžių tarp kitų panelių buvau įsitempusi, nebuvo labai jauku ir drąsu. Tačiau vėliau pamačiau, kad visai smagios tos fotosesijos. Ir patiko staipytis prieš objektyvą. Taigi kaip ir prie visko, taip ir prie to, galiausiai pripratau. Vėliau jaudulys atslūgo“, - teigė E. Jezepčikaitė.

Jaunojo modelio nuotraukas galima buvo pamatyti daugelyje garsiausių pasaulio žurnalų. Tačiau jai pačiai reikšmingiausi du viršeliai - turkiškas „Vogue“ ir daniškas „Elle“, kuris buvo publikuotas šių metų vasario mėnesį.

„Beveik visą laiką fotografuojuosi, o podiumu vaikščioti tenka ne tiek daug. Tiesiog man nelabai patinka dalyvauti visokiose madų savaitėse. Visos tos atrankos labai varginantis dalykas. Madų savaitėse iš modelių reikalaujama, kad jie būtų tiesiog skeletais. O man tas tikrai nėra priimtina, tie visokie nenormalūs lieknumai. Nesu viena iš tų pačių liekniausių merginų. Mano sudėjimas normalus.

Turbūt net netilpčiau į tų garsių dizainerių rūbus. Ir ta madų savaitė atrodo gražesnė nei yra iš tikrųjų. Todėl man daug smagiau pozuoti, fotografuotis žurnalams ir vėliau matyti tą galutinį rezultatą. Matyti save ant žurnalo ar jo puslapiuose yra tikrai geras jausmas. Anksčiau labai svajojau apie „Elle“ arba „Vogue“ žurnalų viršelius, tai atrodė kažkas nerealaus ir nepasiekiamo. Galvojau, jei turėsiu, tai jau rodysiu anūkėms. Tačiau dabar turiu tuos žurnalus, žinoma, džiaugiuosi, bet tai jau praėjo. Ir kažkokios kitos svajonės neturiu. Tiesiog noriu dirbti gerus darbus“, - teigė modelis.

Pasak E. Jezepčikaitės, nėra taip, kad tave kas nors verstų daryti tai, ko nenori. Egzistuoja pasirinkimo laisvė. Jeigu jai kažkoks darbas nepriimtinas arba tam nėra laiko dėl mokslų, mergina jo atsisako. „Tik pradedantiems modeliams galbūt būna kiek kitaip. Juk jiems reikia susikurti savo albumą su nuotraukomis ir nuo podiumo. Juk jei neturėsi gero albumo, neturėsi ir pasiūlymų, naujų darbų“, - sakė E. Jezepčikaitė.

Nuolatinės kelionės

Kaip ir visiems modeliams, 18-metei lietuvaitei taip pat tenka išmaišyti visą pasaulį ir daug keliauti. O šiuo metu E. Jezepčikaitė mokosi 12-toje klasėje Druskininkų Ryto gimnazijoje. Taigi abiturientei dažnai tenka atsisakyti darbų dėl mokyklos.

„Keliauti tenka tikrai labai dažnai. Nors dabar dvyliktoje klasėje stengiuosi į užsienį važinėti daug rečiau. Pernai, galima sakyti, kažkur išvažiuodavau beveik kas antrą savaitę, o kartais net kiekvieną. Žinoma, kelionių trukmė skiriasi, vienos ilgesnės, kitos trumpesnės, pvz., 1-3 dienos. Tiesiog nuvažiuoji, padirbi ir grįžti. O jei vyksta madų savaitės, tai gali tekti išvažiuoti ir mėnesiui. Žinoma, tokios išvykos svetur mokslams tikrai nepadeda, bet juk labai norint, viską galima suderinti ir moksluose neatsilikti. Tačiau pirmenybę teikiu mokslams. Pamokas tenka kartais praleisti. Dažnai mokausi savarankiškai, tiesiog mokytojai pateikia užduotis, o aš atsiskaitau“, - atviravo modelis. Paklausta, kiek dar metų norėtų padirbėti modeliu, mergina sakė, kad dar bent porą metelių tikrai norėtų. Jei to nedarytų, tada rinktųsi studijas. „Žinoma, apie studijas taip pat galvoju. Tačiau manau, pirmiausia reikia padirbti modeliu, juk šis darbas ilgai nelaukia. O vėliau jau kibsiu į mokslus. Žinoma, dar viskas priklauso ir nuo to, kaip man seksis dirbti modeliu. Taigi kol kas savo ateitį sieju su tuo. Modelio karjera nėra ilga, todėl dabar noriu padirbėti čia. Vėliau tęsiu mokslus“, - teigė E. Jezepčikaitė.

Modelio teigimu, ji dar tiksliai nežino, ką norėtų studijuoti. Čia taip pat viena iš priežasčių, kodėl iš karto po mokyklos baigimo ji neplanuoja pulti į studijas.

„Nenoriu stoti kažkur, ko vėliau gailėčiausi. Norėčiau mokytis tai, kas man labai patinka. Galbūt ką nors, kas susija su kelionėmis. Galbūt tos kelionės po pasaulį man padės suprasti, ko aš iš tikrųjų noriu“, - teigė mergina.

Pasak E. Jezepčikaitės, kad ir kur ji būtų išvažiavusi, visada nori grįžti namo. „Artimiausia širdžiai visada liks Lietuva. Tikriausiai niekada nebuvo taip, kad išvažiuočiau ir sakyčiau, kad nebenoriu į Lietuvą. Vos tik lėktuvas pakyla, jau pasiilgstu namų. Tačiau jei vis dėlto reikėtų pasirinkti vietą, išskyrus Lietuvą, kur galėčiau būti ilgiausiai, tai tikriausiai būtų Niujorkas. Tai vieta, kurioje man nesunku būti“, - kalbėjo modelis.

Reikia drąsos

Dar nebūdama modeliu E. Jezepčikaitė stengdavosi visada gražiai atrodyti, madingai rengtis. Tačiau išskirtinai mada nesidomėjo.

„Iš tikrųjų net neįsivaizduoju, kur slypi mano sėkmės paslaptis. Žinoma, kažkiek prie to turi prisidėti ir fiziniai duomenys. Galbūt, kai ten padirbi keletą metų, išvaizda nebebūna svarbiausia. Vėliau to jau nebeužtenka. Tada reikia, kad žmogus ir malonus būtų, kad fotografas ar dizaineris norėtų su tavimi dirbti, kad nebūtum nuolat susiraukusi ir nereikėtų nuolat prašinėti daryti tą ar aną. Tiesiog turi būti geras ir iš vidaus žmogus. Kažkokios vienintelės ir pagrindinės savybės net negalima išskirti“, - sakė mergina.

Tačiau E. Jezepčikaitė dar pridūrė, jog visų pirma modelis turi atrodyti sveikas, nepavargęs ar nežvalus, pajuodusiomis akimis, apsirūkiusi. Juk visi nori dirbti su energingais, pasitikinčiais savimi žmonėmis. Žinoma, reikia dar ir drąsos.

„Tiesiog viskas priklauso nuo žmogaus, kaip tu leisi, kad su tavimi elgtųsi, taip ir elgsis“, - teigė E. Jezepčikaitė.