Artūras Šulcas: "Taip, aš esu karys"

AR 60 METŲ JAU PSICHOLOGINIS BARJERAS?

Visiškai ne. Neturiu antsvorio, galiu neuždusęs nubėgti pusę kilometro, lengvai užlipti į 5 aukštą, fizinio skausmo nebijau, mirties nebijau. Gal barjeras buvo, kai atėjo pirmoji didžioji dovana - žmona, sūnaus, vėliau dukros gimimas. Tai ir buvo didžiausios gyvenimo dovanos ir didžiausi pokyčiai.

KOKIA DOVANA ĮSIMINĖ VAIKYSTĖJE?

Mano vyriausioji sesuo padovanojo metalinį pistoletą, iš kurio galėjau šaudyti žirniais. Iki to laiko žaislus gamindavomės patys. Tai buvo pirmasis pirktinis žaislas. Man taip patiko su juo šaudyti, kad kai tėvas išėjo ant laiptų, aš jam žirniu sėkmingai pataikiau į kaktą.

AR TĖVAI MUŠDAVO TAVE?

Manęs tėvas nėra mušęs, o mama kartais tik pliaukštelėdavo, bet tai būdavo tarsi pabučiavimas.

KAIP SUTARDAVO TĖVAI?

Tėvai visą gyvenimą išbuvo kartu ir liko ištikimi vienas kitams, bet sykiu nuolat bardavosi. Ta nesantaika mane slėgdavo ir aš nusiraminimo ieškodavau miške, kuris mano mažojoje vaikystėje buvo mano pasaulis.

60-METĮ ŠVĘSI YPATINGAI?

Paprastai. Per mano gimtadienį mūsų namų mažajame sodelyje susirenka artimiausi žmonės. Susėdame, pasišnekučiuojame. Vis mažiau lieka tų, geriančiųjų, kiti dažniau gurkšnoja sveikus gėrimus. Ir jau parūkyti nebėra su kuo, ir jau pats galų gale neberūkau.

KAS YRA TIKRIEJI DRAUGAI?

Tik 10 metų kartu praėjusius vandenį ir varines triūbas gali laikyti tikrais draugais.

AR ANGELAI SARGAI TAVE SAUGO?

Sunku pasakyti. Mano tėvo įdomi biografija. Jis buvo stribų skersai išilgai peršautas automatu, trenktas aukštos elektros įtampos, sunkvežimiu pervažiuotas. Su savo broliu ardė miną, kuri sprogo ir nusinešė brolio gyvybę. Visos gyvenimo nelaimės, kurios galėjo atsitikti, jam atsitiko. Ir iš visų jisai išsikapanojo. Paliko šį pasaulį nesulaukęs 80-ies metų. Aš tokių nutikimų turiu mažiau, tačiau tikrai ne sykį buvau labai arti to, kad palikčiau šį pasaulį. Ten, kur šimtas praėjo ir nepastebėjo kliūties, aš - užkliūsiu. Ten, kur praėjo tūkstantis ir užkliuvo, aš praeinu ir nepastebiu, kad kliūtis buvo.

JAUTI NOSTALGIJĄ PRAEIČIAI?

Tik kai nuvažiuoju į tas vietas prie Dubysos ir Nemuno, kur aš augau, graudulys suima.

ATSIMENI SAVO SAPNUS?

Turiu vieną sapną, kurį sapnuoju labai dažnai. Jame aš skrendu. Kartais startuoju buvusios konservatorijos pirmojo aukšto koridoriuje, aš einu, prieš mane žmonių būrelis, ir, kad nesivarginčiau, aš atsispiriu ir praskrendu jiems virš galvų.

AR ESI LAIMINGAS?

Taip. Aš džiaugiuosi absoliučiai viskuo: ir tuo, kas gera, ir tuo, kas bloga. Ir tais, kurie mane myli, ir tais, kurie manęs nemyli. Aš myliu visus. Nė vieno nelaikau savo priešu.

KAS SUGALVOJO VARDĄ?

Aš esu pavadintas savo žuvusio dėdės Artūro vardu.

AR TURĖJAI PRAVARDŽIŲ?

Kokios dar gali būti pravardės, kai turi tokią trumpą pavardę, ir dar Šulco. Beje, ši pavardė turi daug sąsajų su šiuo kraštu. Jeigu paskaitysime Kristijoną Donelaitį, tai sužinosime, kad šulcais anais laikais vadindavo seniūnus.

VAIKYSTĖS SVAJONĖS.

Kaip ir visi tos kartos vaikai, svajojau būti kosmonautu, kareiviu.

KOKS BUVAI MOKYKLOJE?

Nors visiškai nesimokiau, bet pažymiai buvo tik aukščiausi - ketvertai ir penketai. Elgesys buvo prastas.

AR BUVAI MUŠEIKA?

Kai gyvenau prie Nemuno, mes, viena kranto pusė, dalyvaudavome muštynėse su kita kranto puse. Laiku iš ten išnešiau kudašių, nes po kelių mėnesių, kai mes iš ten išsikėlėme, vyko didžiulės muštynės, kuriose buvo ir aukų.

AR SEKĖSI MEILĖJE?

Niekada nesisekė, nei vaikystėje, nei dabar. Aš visada visas mylėjau, visada į visas varvindavau seilę, bet visada atsirasdavo gudresni, kurie greičiau prieidavo. Dabar, kai suaugau, mane moterys myli tik už vieną savybę - už bjaurumą.

TARNAVAI SOVIETINĖJE ARMIJOJE?

Nedaug trūko. Kai Klaipėdos konservatorijoje baigiau teatro režisūrą, mane nuskuto, įsodino į autobusą, bet pamatęs, kokia ten žvėriška tvarka, ėmiau skųstis, kad man labai blogai su regėjimu. Mane tyrė kelias dienas ir medikas, atnešęs galutinius popierius, pasakė: "Štai čia meluoji." Tačiau išgelbėjo...

TOLESNĖ KARJERA.

Duonos kombinate trumpai pavadovavau agitbrigadai. Po to paskyrė į miesto kultūros rūmus, vėliau dirbau Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų liaudies teatro režisieriumi, vėliau teko būti tų kultūros rūmų direktoriaus pavaduotoju, po to darbavausi miesto kultūros skyriuje ir, atėjus nepriklausomybei, tapau pirmasis Klaipėdos savivaldybės atstovas spaudai, po to atėjau dirbti pas jus - į "Vakarų ekspreso" redakciją.

KAS ĮSIMINĖ REDAKCIJOJE?

Katarsį patiri tada, kai gatvėje sutinki kokį mažai pažįstamą žmogų, o jis ir sako: "Aš "ekspresą" prenumeruoju tik dėl tavo straipsnių." Taip pat patiri katarsį, kai po straipsnių apie nesklandumus butų ūkyje, į redakcija sugužėdavo būrys moteriškaičių su lapukais, skaičiukais ir prašydavo padėti susigaudyti. Ir trečia, atsimenu savo ciklą apie Klaipėdos valstybinio turto "prichvatizavimą". Įdomiausia, kad mano antiherojai, sutikti gatvėje, sveikindavosi ir pykčio nerodydavo.

APIBŪDINK SAVO BŪDĄ.

Esu labai aiškus choleriko ir melancholiko hibridas. Su manimi gyventi nelengva.

KODĖL?

Esu labai atviras, pakankami ūmus, nekantrus, sakau tai, ką galvoju, nemėgstu ceremonijų, pliurpalų ir balių. Gal dabar truputį apsišlifavau.

BET ŠIOS SAVYBĖS NETINKAMOS POLITIKUI.

Sutinku. Tikrai niekada negalvojau būti politiku, bet visuomet buvau visuomeniškas žmogus. Man visad rūpėjo, kaip suręstas šis pasaulis. Vienareikšmiškai galiu atsakyti, daugiau galima nuveikti dirbant žurnalistu negu politiku.

KAIP PRASIDEDA TAVO RYTAS?

Jis prasideda 6 ryto, 3 kilometrų bėgimas, mankšta, joga. Savaitgaliais galiu nubėgti ilgesnes distancijas. Jei per dieną nenueinu 10 kilometrų, nesijaučiu padoriu žmogumi. Be to, galima sėsti ant dviračio arba automobiliu su šeimas nuvykti kur nors be jokio plano. Tarkime į kokį nors miestelį, ten pasivaikščioti. Taip esu apvažiavęs bemaž visus Lietuvos miestus ir miestelius. Ir Latvijos nemažai aplankiau...

KAIP ATGAUNI JĖGAS?

Nueiti į sodą, pakasinėti, ką nors išrauti, pasodinti yra pats geriausias poilsis. Taip pat geras poilsis virtuvėje, ką nors pagaminti, suplauti indus. Moterys bijo pro mane praeiti, kai aš šeimininkauju, nes moterims ne vieta virtuvėje.

TAVO KULINARIJOS ŠEDEVRAS.

Pastaruoju metu - lašišos tartaras.

KUO DIDŽIUOJIESI KAIP POLITIKAS?

Nebijau žiūrėti žmonėms į akis, pripažinti argumentus, jei klystu. Tai, kad prie visų mokyklų kabo miesto vėliavos, kad jomis apdovanojame garbingus žmones, kad ant šulinių dangčių yra Klaipėdos herbas, kad yra Sąjūdžio parkas, kultūros finansavimo dvigubinimas, dviračių takų plėtra, erdvių pietinėje miesto dalyje atnaujinimas yra ir mano nuopelnas. Gali būti, kad aš pirmasis tuometiniam vicemerui Rimantui Ulevičiui pasiūliau vietoje rusų kareivinių įkurti universitetą ir sulaukiau pritarimo.

POPULIARIAUSIAS POSAKIS.

Pas mus - laisvė. Aš esu liberalas ne pagal partinį bilietą. Net mano uošvė, kuri gyvena kartu, tą posakį žino.

TAVO KULTINIAI AUTORIAI?

Voltas Vitmenas, Paulius Celanas, Sesaris Valjechas, Sigitas Geda...

AR LAIKAISI DIETŲ?

Kažkada pasitikrinau cholesterolį ir jo buvo per daug. Pasakiau sau, o koks skirtumas, svarbiausia, kad gerai jaučiuosi.

AR MYLI ŽMONĄ?

Taip.

AR GĖLIŲ DOVANOJI?

Taip.

AR DAŽNAI?

Kartais be jokių progų.

KIEK DAUGIAUSIA GĖLIŲ ESI DOVANOJĘS?

Neskaičiavau, bet daug.

ŽMONOS MĖGSTAMIAUSIA SPALVA?

Žalia šiuo metu.

KOKIA TURI BŪTI TOBULA MOTERIS?

Tokia, kaip mano žmona.

AR VYRAS TURI PADĖTI ŽMONAI NAMŲ RUOŠOJE?

Nesupratau klausimo. Čia yra bendras reikalas. Kas pirmas prišoko, tas ir padarė.

AR ESI SAVIKRITIŠKAS?

Taip. Kartais graužiu save nuo pirštų iki pat alkūnių. Mane sunku perkalbėti, nes esu užsispyręs, bet kitus girdžiu. Svarbiausia - argumentai.

KAS YRA PINIGAI?

Pinigai - ne meilė, jie greitai baigiasi. Pinigai yra priemonė, tam tikras saugumas, kaip paltas žiemą.

KOKIA KITŲ SAVYBĖ NERVINA?

Yra žmonių, kuriems nepaduodu rankos. Ir tai yra išdavystė, veidmainystė bei šmeižtas. Aš gerbiu žmones, kurie nesutinka su manimi, laiko mane savo priešu. Aš galiu nepritarti jų sakomoms nesąmonėms, bet tai, kaip jie gina tiesą, man yra gražu.

KĄ KEISTUM GYVENIME, JEI GALĖTUM?

Kai buvau 11-oje klasėje, mokyklos direktorius įkalbinėjo stoti į matematiką, o aš pasirinkau humanitarinius mokslus. Galbūt šiandien rinkčiausi tiksliuosius, o rašymas ir kūryba būtų hobis.

AR TEKO RAŠYTI EILES?

Žinoma, teko. Esu viską išsaugojęs. Ir nesakau, kad kada nors jų nepublikuosiu.

AR TURĖJAI AUGINTINIŲ?

Turėjau šunį, tris katinus, iš kurių nė vienas nemirė savo mirtimi. Visi buvo panašaus būdo, kaip ir aš, tai yra išeidavo į kiemą ir provokuodavo aplinkinius pasitikrinti, kuris čia kiečiausias. Mano vaikai sako: "Tėti, tu esi karys." Taip, aš esu karys!

GRAŽIAUSIOS KLAIPĖDOS VIETOS.

Melnragės, Girulių miškai yra gražiausia, ką mes turime ir nesugebame įvertinti.

KLAIPĖDA PO 25 METŲ.

Vienareikšmiškai, Klaipėda bus gražiausias Lietuvos miestas. Visais aspektais pirmaujantis visame regione.

LINKĖJIMAI SKAITYTOJAMS.

Linkiu džiaugtis gyvenimu, kad ir koks jis būtų. Kiekviena akimirka. Antraip niekas neturi prasmės.