Apie tai bei apie britų karališkosios šeimos skandalą – Rimvydo Paleckio pokalbis laidoje „Alfa taškas“ su Londone gyvenančiu žurnalistu Vidu Rachlevičiumi.
– Jūs pats, kaip gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, jau esate paskiepytas, o štai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse buvo sustabdytas skiepijimas „AstraZenecos“ vakcina. Tai yra britų vakcina – kaip jie reaguoja į kitų valstybių veiksmus?
– Atmosfera Britanijoje radikaliai skiriasi nuo tos, kokia yra Lietuvoje. Lietuvoje mes matome visišką komunikacijos chaosą: nėra, kas kalba Vyriausybės vardu, šiandien atšaukia sprendimą, rytoj vėl įveda, vėl atšaukia. Žodžiu, yra didžiulė kakofonija, ir manau, kad žmonės Lietuvoje yra labai supainioti.
Jie nebežino, kas kada bus uždrausta, o kada leista. Visi kalba iš savo varpinių ir nėra bendros komunikacijos, kuri tokioje nervingoje situacijoje sustatytų viską į savo vietas ir nuramintų visuomenę.
Pavyzdžiui, Britanijoje kalba arba premjeras, arba ministras, bet kalba vienas žmogus visos vyriausybės vardu. Kai Anglija buvo uždaryta antrajam didžiajam karantinui, buvo pasakyta, kad vasario 15 d. bus išanalizuoti duomenys ir bus nuspręsta, ką darysime toliau. Iki vasario 15 d. nebuvo jokių kalbų vyriausybės lygmeniu. Tada žmonėms ir verslams yra labai aišku.
Vasario 15 d. buvo išanalizuoti duomenys, buvo pasakyta, kad planas yra toks ir mes dabar jo griežtai laikysimės.
Prioritetas Didžiojoje Britanijoje yra skiepijimui. Šiuo metu čia jau yra paskiepyta beveik 48 proc. visų suaugusiųjų, t. y. beveik 25 mln. žmonių. Skiepijimas yra puikiai organizuotas, vyksta labai sklandžiai.
Kovo 8 d. atidarytos mokyklos, balandžio 12 d. atidaroma visa prekyba, sporto klubai ir restoranai, kavinės, kurios turi staliukus lauke arba gali dirbti tiekiant maistą išsinešti. Gegužės 17 d. bus atidaryti visi restoranai viduje ir, rodos, birželio 21 d. bus panaikinti visi socialinės distancijos draudimai. Taigi yra labai aiškus planas, konkrečios datos, vyksta skiepijimas ir nėra jokio komunikacinio chaoso, spėliojimo.
V. Rachlevičius
Britanijoje skiepijama dviem vakcinomis: „Pfizer“ ir „AstraZenecos“. Aš prieš dvi dienas pagal savo amžiaus grupę buvau paskiepytas „AstraZenecos“ vakcina. Turiu pasakyti, kad absoliučiai jokių simptomų nepajutau, nors jų gali ir būti, nuo to niekas neapsaugotas. Tas pats galioja ir „Pfizer“ vakcinai. Pavyzdžiui, mano žmona buvo paskiepyta gerokai anksčiau, prieš mėnesį, „Pfizer“ vakcina. Jai kelias dienas skaudėjo ranką, į kurią buvo skiepijama, o man visiškai jokių simptomų nebuvo.
Beje, mokslininkai dabar sako, kad vakcinos veikia geriau, negu buvo manyta, todėl dabar antras skiepas Britanijoje atidėliojamas vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, man antras skiepas paskirtas birželio 1 d., nes „Pfizer“ ir „AstraZenecos“ klinikiniai tyrimai rodo, kad vakcinos veikia fazėmis ir efektyviau, negu buvo manyta.
Todėl patys vakcinų atstovai rekomenduoja, kad 2-ąją vakcinos dozę reikėtų atidėti, o pirmąja paskiepyti daugiau žmonių. Kai su „AstraZenecos“ vakcina buvo paskiepyta 20 mln. žmonių, buvo užfiksuoti 22 krešulių susidarymo atvejai, bet nėra jokių mokslinių įrodymų, kad tai yra vakcinavimo pasekmė. Kaip ir, pavyzdžiui, mirčių nuo koronavirusinės infekcijos atvejais ne koronavirusas yra mirties priežastis, o antrinės ar tretinės būsenos.
Reikėtų turėti galvoje, kad puolimas prieš „AstraZenecą“ yra tiesiog viešųjų ryšių karas tarp Briuselio ir Londono. Dabar, kaip matome, viskas linksta link to, kad Briuselis nori atsisakyti „AstraZenecos“ vakcinos ir ją pakeisti rusiškąja.
Tai yra grynai politinis momentas. Niekam ne paslaptis, kad šitą žaidimą žaidė Paryžius ir Berlynas, ir čia yra keršto planas Londonui. Anksčiau matėme faktą, kad po Miuncheno konferencijos Europos Sąjunga kapituliavo prieš Rusiją politinėje plotmėje, dabar kapituliuoja ir prieš vakciną.
Dėl pačios vakcinos reikia pasižiūrėti, kas realiai vyksta. Mes visi puikiai atsimename, kad ir Briuselis, ir Europos Komisija ragino Europos Sąjungos piliečius pasitikėti Pasaulinės sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra.
Gerai, visi jais pasitiki, Europos vaistų agentūra sertifikuoja vakcinas, vakcinavimas vyksta visu tempu. Dabar staiga kyla kažkoks viešųjų ryšių karas: politikai (pabrėžiu – politikai, ne mokslininkai) pareiškia, kad „AstraZenecos“ vakcina yra nesaugi, vyriausybės priima politinius sprendimus stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“.
Europos vaistų agentūros vadovė tą pačią dieną perspėjo Europos Sąjungos šalis nežaisti politinių žaidimų ir baigti viešųjų ryšių karą prieš „AstraZenecą“. Tą patį sakė Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, bet politikai priėmė politinį sprendimą, ir štai, kas įvyko.
Lietuvoje kilo eilinė konfrontacija tarp Vyriausybės ir prezidentūros, mūšyje prieš prezidentą aktyviai dalyvauja ir mūsų Europos parlamentarai, dirbantys Briuselyje. Kyla klausimas, kas Lietuvoje turėjo priimti sprendimą.
Ar sveikatos institucijos, kurios pasitiki Europos vaistų agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacija? Mes neturime jokių klinikinių duomenų, kad ta vakcina yra nesaugi. Ar ekspertai ir mokslininkai turėjo nusileisti grynai politiniam Briuselio sprendimui, kuris, mano galva, yra labai žalingas? Tuo metu, kai šalys sėdi karantine, žmonės negali dirbti, žlunga verslai, yra žaidžiami politiniai žaidimai.
Manau, kad Lietuva galėjo bent kartą parodyti politinį stuburą ir priimti savarankišką sprendimą. Mano galva, visiškai logiška būtų tęsti skiepijimą „AstraZenecos“ vakcina. Lietuvos Vyriausybė pasirinko labai abejotiną sprendimą klusniai dalyvauti Europos Komisijos politiniuose žaidimuose, kuriuos inspiravo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Puikiai žinome, kad Europa labai stipriai atsilieka skiepijimo programoje, nes Europos Komisija pavėlavo į vakcinų užpirkimo konvejerį. Realiai Europa atsilieka maždaug trim mėnesiais nuo Britanijos, Izraelio ir Jungtinių Valstijų. Dėl to Europoje kilo didžiulis nepasitenkinimas, kritikos strėlės smigo į Ursulą von der Leyen ir automatiškai į A. Merkel. Jai reikėjo gelbėjimosi plano ir atpirkimo ožiu buvo pasirinkta „AstraZeneca“.
„Manau, kad Lietuva galėjo bent kartą parodyti politinį stuburą ir priimti savarankišką sprendimą.
– O kiek britų apskritai atsisako skiepytis? Koks procentas visuomenėje? Lietuvoje – 30–40 proc.
– „Antivakserių“ skaičius yra labai nedidelis, palyginti su Lietuva, rodos, tik 5–10 proc. Britanijoje nėra priešiško nusistatymo prieš „AstraZenecą“. Tik išskirčiau įdomų globalios visuomenės niuansą. Kaip žinote, Londonas yra viso pasaulio tautų katilas. Čia yra ir europiečių, ir amerikiečių, ir čia, pavyzdžiui, masiškai atsisako skiepytis būtent juodaodžiai. Ir jie tam neturi jokio konkretaus loginio paaiškinimo. Jų atsakymas būna: „Vėliau.“
Britanijoje pastebėta vykstanti tokia socialinė kampanija internete, per televiziją, kurioje įžymūs juodaodžiai skatina skiepytis savo rasės atstovus, sakydami, kad tai yra socialiai atsakingas žingsnis ir t. t.
Leftistai, kai kalba apie priespaudą arba rasizmą, dažnai sako: „Štai, pasižiūrėkite, tarp nacionalinių mažumų ar tarprasinių mažumų sergamumas koronavirusine infekcija yra didesnis, o paskiepytų skaičius yra gerokai mažesnis.“ Tai yra grynai savanoriško atsisakymo skiepytis rezultatas.
– Pajuokaujant – jeigu Lietuva pati gamintų vakcinas ir tai būtų lietuviška prekė, tai turbūt irgi būtų mažiau aistrų. Kalbant apie karališkąją šeimą – ar ta tema Jungtinėje Karalystėje dar aktuali, praėjus daugiau nei savaitei nuo interviu pasirodymo?
– Pirmosiomis dienomis po interviu „The Daily Mail“ laikraštis tituliniame puslapyje iš 31 pozicijos 30 jų skyrė įvairiems to interviu niuansams. Tai galima įsivaizduoti, kokia tai buvo reakcija. Kas vienija daug lietuvių ir amerikiečių, kurie karališkąją šeimą delegavo pagrindine šios nelabai negražios istorijos veikėja, yra visiškai naivus supratimas apie britų monarchiją, jos vaidmenį šalies gyvenime.
Žmonės, gyvenantys visai kitame istoriniame, politiniame ir kultūriniame kontekste ir britų monarchiją matydami tik gražiuose paveikslėliuose arba filmukuose, nesuvokia, kokia ji svarbi, integrali ir funkcionali šiuolaikinės britų demokratijos ir moralinių vertybių sudėtinė dalis.
Pavyzdžiui, to nesuprato ir amerikiečiai, kurie karalienę laiko kaip kokią miesto merę, kuri, jeigu kažką blogo padaro, privalo atsiprašyti. Vienos ABC laidos vedėjos pasakymas, kad karalienė turi atsiprašyti, sukėlė čia pasipiktinimo audrą: „Kas tu manai esanti, kad reikalauji tokių dalykų?“ Tai iš tikrųjų buvo didžiulė „bomba“, didžiulis smūgis.
Visi prisimena 2017 m. ir tą šauniąją trijulę: princą Williamą, Kate Middleton ir princą Harry, kurie trise įkūrė labdaros organizaciją. Tai buvo rodoma kaip britų monarchijos ateitis, kaip naujoji pažangi ir progresyvi karta, kuri įpūs britų monarchijai visiškai naujo gyvenimo. Ir štai atėjo Meghan, ir visa tai sugriuvo. Sugriuvo ir ta iniciatyva, broliai susipyko.
„Jis jaunystėje ir pašėliodavo vakarėliuose, bet jis buvo šalies „mylimukas“. Dabar po šito interviu jis yra laikomas žmogumi, išdavusiu savo šalį, karalienę ir, svarbiausia, savo šeimą.
Viename žurnale buvo rašoma, kad „šita ragana pagrobė mūsų mieląjį princą Harry“. Jis jaunystėje ir pašėliodavo vakarėliuose, bet jis buvo šalies „mylimukas“. Taip pat jis buvo karys, kovojo Afganistane. Jis buvo tikras princas. Nors ir šėliojantis, bet tautos mylimas. Dabar po šito interviu viskas apsivertė aukštyn kojomis ir jis yra laikomas žmogumi, išdavusiu savo šalį, karalienę ir, svarbiausia, savo šeimą.
Dabar buvo atlikta britų vyriausybės apklausa, kurioje buvo tiriamas Harry ir Meghan populiarumas. Šiuo metu jų populiarumas yra rekordinėse žemumose, ypač princo Harry. Jo reitingas krito ypač stipriai, dabar 48 proc. jį vertina labai neigiamai. Dar didesnis neigiamai vertinančių procentas skirtas Meghan – 58 proc.
Reikia turėti galvoje, kad faktiškai princas Harry yra visiškai jos kontroliuojamas, dalyvauja jos programoje. Taip pat visi pripažįsta, kad Meghan šiuo metu vaidina turbūt geriausią savo vaidmenį, nors ir buvo labai vidutinio lygio aktorė. Ji vaidmeniui pasirinko aukos kelią.
Tokio žanro pasirinkimas yra puikiai suprantamas, nes žmonės jos labai gailisi. Nepaisant to, jų reitingas labai stipriai krenta, ir aš manau, kad ilgainiui ji nebebus niekam įdomi. Dar 2–3 metai, ir viskas.
Reikia pažymėti, kad Oprah Winfrey labai sumaniai naudojasi Meghan. Ji faktiškai yra viena iš šios istorijos įkvėpėjų ir kurstytojų. Jokia paslaptis, kad jau ne vienus metus ji buvo matoma kontaktuojanti su Meghan. Ji prodiusavo visą šitą reikalą. Jai Meghan yra kaip sunkiama citrina.
Oprah pardavė šį interviu už 7 mln. tik su vienu parodymu ir be jokių papildomų autorinių teisių ir pasidalijo pinigus su M. Markle. Reikia suprasti, kad tai yra labai neblogi pinigai, ir kol šitos pasakos apie karališkąją šeimą jai neša vaisius, tol jie bus naudojami. Dabar lyg ir statomas dokumentinis filmas.
Žodžiu, dabar iš Meghan bus bandoma išspausti viską, kas įmanoma, o paskui ji tiesiog dings iš arenos, nes ir dabar ji nebelabai kam įdomi. Oprah bando iš jos išspausti maksimumą, ir manau, kad susidomėjimas šita tema po truputį mažės.
Rašyti komentarą