Čarlzas Vindzoras: atstumtasis

Čarlzas Vindzoras visada buvo laikomas netinkamu jam nuo gimimo skirtam vaidmeniui. Tėvas, princas Filipas, niekino jį dėl "nevyriško" elgesio, mat Čarlzas pirmenybę teikė sportui. Motina, karalienė Elžbieta II, jei ir turėjo šiuo klausimu savo nuomonę, niekada garsiai jos neišreiškė. Vienintelė iš artimųjų, kuri iš tikrųjų mylėjo Čarlzą, buvo jo močiutė karalienė motina Elžbieta.

Visuotinė nemeilė Čarlzą užliejo tada, kai ėmė griūti jo santuoka su princese Diana. Laikraščiai rašė, o publika perpasakojo paniurėlio ir nuobodos paveikslą, kuris nuostabiosios princesės gyvenimą pavertė pragaru. O kai prie šito prisidėjo gandai, kad Čarlzas neištikimas Dianai, visuomenė su panieka nuo jo nusigręžė.

Po Čarlzo ir Dianos skyrybų, kai princas atvirai pripažino savo ryšius su Kamila Parker-Boulz, imta atvirai kalbėti apie jo netinkamumą būti karaliumi.

Iki atvirų raginimų Čarlzui atsisakyti sosto, žinoma, nebuvo prieita. Tačiau laikraščiuose reguliariai pasirodo straipsniai, kuriuose rašoma, kad karalienė Elžbieta galėtų atsisakyti sosto ne sūnaus, o antrojo įpėdinio - anūko Viljamo, naudai. Po tokių straipsnių analitikai kalba apie pasitikėjimo karališkąja šeima krizę ir skelbia nuosprendį: monarchiją galima bus išsaugoti tik tada, kai sostą perims princas Viljamas.

Praėjusiu metų vasarą princui Viljamui, Čarlzo ir Dianos sūnui, sukako 21-eri. Princo pilnametystė daug kam teikė vilčių: laikraščiuose pasirodė žinių, kad Čarlzas visgi ketina savo vietą užleisti sūnui. Čarlzas dėjosi užuominos nesupratęs. Pavargę laukti, jo priešininkai perėjo į ataką. Ginklu buvo pasirinktas gandas, kurio nei paneigti, nei patvirtinti neįmanoma.

Vykdytojas

Džordžo Smito negalima laikyti vertu pasitikėjimo liudytoju, bet Čarlzo Vindzoro budelio vaidmeniui jis visiškai tinka. 1984 metais Karališkųjų gvardiečių pulko kariškis buvo pasiųstas į princo Čarlzo dvaro dispoziciją. Smitui, 1982-aisiais dalyvavusiam Folklendo kampanijoje, buvusiam argentiniečių naikintuvų apšaudomame laive "Sir Galahad", po karo sutrikus psichinei sveikatai, tai buvo lyg garbės pensija. Velso princo ir princesės personalo tarnyboje Smitas užsirekomendavo gerai, todėl 1989 metais, atleistas iš tarnybos armijoje, perėjo ten dirbti nuolat. Jo pareigybės atitiko dvaro tarnų hierarchijos statusą: jis lydėjo šeimininkus į užsienio keliones, tampė jų lagaminus, kartais pavadavo vairuotoją. Padaryti karjeros jam nepavyko, nes progresavo jo psichinė liga, nemažai įtakos tam turėjo ir alkoholio aistra. 1995-aisiais jį paliko žmona. Pasak Džordžą pažinojusių žmonių, jis tapo nevaldomas. Nuolat kalbėjo apie tai, kad kažkas jį persekioja, kelis kartus net kvietė policiją dėl "pasikėsinimo" į jo gyvybę. Policija nerado jokių jo žodžių patvirtinimų. Vieno tokio incidento istorija pateko į laikraščius. Padėjėjai pasiūlė Čarlzui atleisti Smitą. Jam buvo išmokėta dosni kompensacija, Čarlzas pasirūpino, kad Smitą priimtų viena iš geriausiųjų Anglijos psichiatrijos klinikų. Sąskaitą, žinoma, apmokėjo princas.

Plačioji visuomenė apie Smitą sužinojo prieš metus, kai jis ėmė visiems pasakoti apie tai, kad per laiką, kurį dirbo pas princą Čarlzą, jį dukart išprievartavo "vienas iš pačių aukščiausiųjų Velso princo darbuotojų". Pasak Smito, apie incidentus daug kas žinojo. Pirmoji sužinojusi velionė princesė Diana. Kartą ji aplankiusi Smitą klinikoje. Kai Smitas ryžęsis papasakoti jai apie tai, kad dukart buvo prievartos auka, Diana tuoj pat įjungusi diktofoną ir viską užrašiusi. Paskui, pasak Smito, princesė viską papasakojusi vyrui, tačiau šis nereagavęs.

Smito pareiškimas sukėlė skandalą. Bekingemo rūmai ir policija atliko du tyrimus, tačiau nieko neaptiko. Vis dėlto spauda princą Čarlzą apkaltino tuo, kad jis ignoravo informaciją, gautą iš Smito per Dianą. Daugelio nuomone, tokio Čarlzo elgesio priežastis galėjo būti tai, kad Smito prievartautojas buvo pats Čarlzo ištikimas tarnas ir patikėtinis Maiklas Fosetas, kurį, kalbama, princas labai mylėjo.

Skandalas baigėsi tuo, kad Fosetui teko palikti darbą pas princą Čarlzą. Jokių įrodymų, patvirtinančių Smito žodžius, nebuvo rasta. Jis buvo pamirštas iki praėjusių metų spalio, kai mainais už honorarą (suma neįvardijama, tačiau, pasak gandų, ji siekia apie 10 tūkst. svarų sterlingų) jis davė interviu "The Mail on Sunday" laikraščiui ir jame paskelbė apie tai, kad Maiklas Fosetas ir princas Čarlzas - meilužiai. Viską, ką papasakojo laikraščiui, Smitas atkartojo raštiškame pareiškime bei prisiekė.

Beje, laikraštyje Smito interviu nepasirodė. Vietoj jo buvo atspausdinta žinutė, kad ruošiant medžiagą, kurioje turėjo būti paviešinti sensacingi faktai apie "vieno iš buvusių Čarlzo tarnų" ir "aukšto karališkosios šeimos asmens" santykius, tas pats "buvęs tarnas" teisme gavo draudimą šį straipsnį spausdinti minint jo vardą ir viešinti incidento detales.

Bendrininkai

Greičiausiai šią istoriją visi būtų pamiršę, tačiau staiga įsikišo buvęs ir dabartinis Velso princo spaudos sekretoriai. "Sunku pasakyti, - sako vienas britų žurnalistas, - sąmoningai ar ne, bet jie šį reikalą pavertė skandalu."

Pirmasis nesuvokiamą klaidą padarė dabartinis princo Čarlzo spaudos sekretorius seras Maiklas Pitas. Jis paskelbė specialųjį pranešimą: "Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė informacija, kad vienas buvusių karališkojo dvaro darbuotojų buvo liudytoju tam tikro incidento, kuriame dalyvavo vienas iš aukščiausiųjų karališkosios šeimos asmenų. Spekuliacijos šia tema turi baigtis. Egzistuoja spėlionės, kad incidente dalyvavo Velso princas. Tai melas. Incidento, kurį teigia matęs buvęs darbuotojas, nebuvo". Toliau gan detaliai aiškinama, kad "buvęs darbuotojas" - psichopatas ir alkoholikas, kuriuo neverta tikėti.

Pareiškimą iškart pripažino netinkamu. Visų pirma todėl, kad karališkoji spaudos tarnyba skandalingų pranešimų apie karališkosios šeimos narius nekomentuoja. Antra, nė viena pasaulio spaudos tarnyba nepaneigia informacijos iki tol, kol ji netampa žinoma visuomenei. O šiuo atveju, atsižvelgdama į teismo sprendimą, žiniasklaida nei incidento detalių, nei jų dalyvių neskelbė.

Jau kitą dieną buvęs Velso princo spaudos atstovas Markas Bolandas pranešė, kad dar prieš metus seras Maiklas Pitas jo klausė, ar princas Čarlzas nėra biseksualus. Bolandas į tai atsakęs kategoriškai - ne. Markui Bolandui dalytis tokia informacija nebuvo jokios būtinybės. Dar daugiau, seras Maiklas iškart pareiškė, kad "gyvenime žodžio "biseksualas" nevartojo". Į tai Bolandas atsakė, kad jis "atsako už savo žodžius".

Dar po poros dienų tapo žinoma, kad sero Maiklo pareiškimas buvo suderintas su karaliene. Kalbama, kad karalienė ir spaudos sekretorius negalėjo teisingai įvertinti savo veiksmų pasekmių. Kad ir kaip ten būtų, po šito visas pasaulis prakalbo, kad princas Čarlzas turėjo romaną su savo tarnu.

Kitas buvęs princo Čarlzo tarnautojas Saimonas Solaris, kuris seniai paliko karališkąją tarnybą ir kurį galima laikyti nešališku liudytoju, teigia, kad nesvarbu, kaip būtų leidę laiką princas Čarlzas ir jo tarnas Maiklas Fosetas, bet Džordžas Smitas niekaip negalėjo matyti to, apie ką jis kalba. "Rūmų taisyklės labai panašios į kariuomenės. Kiekvienas tarnas ir darbuotojas turi griežtai apibrėžtas pareigas", - sako Solaris, kuris 15 metų dirbo pas princą Čarlzą ir princesę Dianą. Pasak jo, atsižvelgiant į Džordžo Smito pareigybes, jis jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti viename kambaryje ar koridoriuje su princu Čarlzu, kai ten, be paties princo, buvo dar bent vienas žmogus.

Tačiau jo žodžiai nebuvo išgirsti. "Panašu, kad tie žmonės, kurie visa tai sugalvojo, kruopščiai numatė žiniasklaidos reakciją", - sako Alanas Dousonas.

Žurnalistai piktinasi, kad jų laisvė aprašinėti patį reikšmingiausią karališkosios šeimos istorijoje skandalą yra apribota. Jie paiso įstatymų ir rašo ne apie "incidentą", o apie tai, kokius šiltus jausmus princas Čarlzas visada jautė Maiklui Fosetui: kad Maiklas mėgsta pats išspausti pastos ant princo dantų šepetėlio, kaip princas Čarlzas ir Maiklas verkė, kai Fosetui teko palikti tarnybą, pagaliau ir apie tai, kad princas iki šiol padeda savo buvusiam tarnui. Pavyzdžiui, jis padėjo Fosetui susipažinti ir susidraugauti su savo artima drauge ir 2004 m. Atėnų olimpiados organizacinio komiteto vadove Džiana Angelopulos. Pasak spaudos, šios draugystės dėka Foseto firma pasirašė olimpiečių maitinimo organizavimo sutartį.

Užsakovai

Tuo, kad skandalo tikslas yra Čarlzo nušalinimas, rodos, niekas Britanijoje neabejoja. Pirmasis šią mintį išsakė jo vyresnysis sūnus Viljamas. Kitas klausimas - kas gi taip stengiasi?

Užsakovų aptikti praktiškai neįmanoma. Per daug Čarlzas turi priešų. Visai gali būti, kad tarp jų yra ir karališkosios šeimos narių, iš kurių dauguma mano, jog kitu karaliumi galėtų būti bet kas, tik ne Čarlzas. Jei taip ir yra, tai tampa aiškus Bekingemo rūmų nesuprantamas lengvabūdiškumas, leidęs, kad skandalas išplistų tarptautiniu mastu.

"Klaidos, padarytos bandant gelbėti princą Čarlzą, tokios akivaizdžios, kad protingas žmogus negali nepateikti klausimo: ar tai tikrai klaidos?" - sako Alanas Dousonas.

Sąmokslininkų vaidmenyje lengva įžvelgti ir Vyriausybę - daugelio jos narių nuomone, Čarlzas yra pats neparankiausias karališkosios šeimos narys. Be to, jei jis būtų karūnuotas, civilinė santuoka su Kamila Parker-Boulz privestų prie konstitucinės krizės, panašios į 1937-ųjų, kai karalius Edvardas VIII nusprendė vesti išsiskyrusią prastuolę.

Pagaliau skandalas parankus monarchijos Anglijoje išlikimo priešininkams ir buvusiems britų dominijonams - Kanadoje, Austrijoje ir Naujojoje Zelandijoje, iki pat šiol karalienę Elžbietą pripažįstantiems tik kaip formalią valstybės vadovę. Tarp jų yra ir gana įtakingų žmonių, pavyzdžiui, "News Corp" valdytojas Rupertas Merdokas. Jo britiški laikraščiai detaliai informuoja skaitytojus apie Čarlzo santykius su savo tarnu, o australietiški - spausdina viešosios nuomonės apklausos rezultatus, pagal kuriuos, nuo skandalo pradžios respublikinio valdymo formos šalininkų Australijoje nuolat daugėja.

Tiesą sakant, visiškai nesvarbu, kas būtent pasiūlė Džordžui Smitui, alkoholikui, sergančiam maniakiniu-depresiniu sindromu, duoti parodymus prisiektinai. Iš tikrųjų nesvarbu yra ir tai, ar jo parodymai teisingi. Paneigti jų neįmanoma, kaip neįmanoma jų ir patvirtinti. Šiaip ar taip, bet sąmokslo tikslas, rodos, pasiektas. Nė vienas britų ekspertas dar nesiryžta pasakyti, kada princas Čarlzas oficialiai paskelbs, kad nepretenduoja į sostą. Bet dėl to, kad toks pareiškimas bus paskelbtas ir kad jam tiesioginę įtaką turės šis skandalas, jau neabejojama.