Tai ugnelė, kuri apvalo sielą. Vardą man perdavė prosenelė, garsi šamanė. Gimiau labai gražioje taigoje, iš kurios ranka pasiekiamos Mongolijos stepės. Jomis linguoja kupranugariai. Ten kalnai ir tarpekliai, srūva gydomieji šaltiniai, ošia šventoji giria. Jeigu kas joje kirviu pasišvaisto - pražus, jam ir šamanas nepadės. O aš esu tam, kad daryčiau žmonėms gera, puoselėčiau jų jausmus.
Kaip tampama šamanais?
Jais gimstama. Pirmiausia šamaną atpažįsta gimdytojai, mat kai vaikas pradeda kalbėti, jis prašneka apie dalykus, kurių žmonės nemato, negirdi. Pasižiūri į žmogų, ir žino, ką jam skauda, o jei į jurtą užeis blogas 'fdmogus, ima apie jį pasakoti visa, kas įvykę. Tarkime, jeigu žmogus - vagis, mato, kad jo rankos - juodos. Dar būdama vaikas žinodavau, kurioje šeimoje kildavo nesantaika, rietenos, ir nueidavau padaryti tvarkos.
Bet vyksta įšventinimai į šamanus?
Man įšventinimą suteikė sena sena šamanė, kuri padėjo atsiverti ir mano giliam žinojimui bei galioms. Jos ypatingai sustiprėja, kai sukanka keturiasdešimt metų. Tačiau buvau dvidešimt trejų, kai senolė mane nusivedė prie kryžkelės, kur susikerta keturi keliai. Ir ten pamačiau kalnų dvasią - pilką, aukštesnę už debesis. Taigos dvasia buvo milžino vyro pavidalo, o mėnulio dvasia - raguotas jautis. Baisu pirmąsyk išvysti dvasias; tąsyk praradau sąmonę. O kai atsipeikėjau, pajutau galią gydyti žmones ir naudotis energija, bendrauti su mitinėmis būtybėmis.
Mačiau, turite atsivežusi žolelių, meškos taukų. Jais ir gydote?
Ne tik. Gydau kvėpavimu, akimis, rankomis. Prieš keletą metų išgydžiau vokietę merginą, kuri su mama atvyko į Tuvą, išgirdusi apie mus. Mergina ruošėsi operacijai, o aš ją gydžiau šaltinio vandeniu, prie kurio gimiau. Išgydžiau merginai moteriškas ligas, ir po metų ji atvažiavo man padėkoti. Buvo pastojusi. Gydau ir dvasios ligonius. Juose tūno didelė bloga dvasia, ją išvarau. Kiekvienas šamanas turi įspėjančią dvasią, kuri pasako, kad rytoj pas tave ateis toks ir toks žmogus, jis ir ateina pagalbos.
Girdėjau, kai atliekate ritualus, patiriate ekstazę, po kurios sunku atsigauti. Būna, kraujas pasipila iš ausų ir nosies.
Man taip nenutinka. Kaskart kūrenu ugnį, ir per ją ar per šventą medį, kuris turi du kamienus ir vieną šaknį, mušant būgną ir atliekant ritualą, užsimezga kontaktas su dvasiomis. Jas prisišaukusi, išmeldžiu žmogui ilgesnį gyvenimą. Teko ir man siela iškeliauti į anapusybę, nuostabius pasaulius, iš kurių nesinori sugrįžti. Ne, gyvūnų dausose nėra; jie ten virsta žmonėmis.
Kas laukia šamano po mirties?
Mirusio šamano kūnas guldomas ant keturių į žemę įkastų stiebų, ant kurių suręstas namelis. Pro jo rąstų plyšius paukščiai išnešioja jo kaulus. Taip prasideda šamano kelionė į dausas.
Ar šamanui valia sukurti šeimą?
Retai. Ir pastebėjau, kad šamanai turi tik vieną vaiką, sūnų arba dukrą, daugiau neduota. Mano vyras - paprastas žmogus, tik labai stiprios dvasios, nes silpnas dvasiškai žmogus nuo šamanių traukiasi, negalėtų ištverti. Ir moterį renkasi vyras.
Ar ilgainiui ir šamanės antroji pusė įgauna galių?
Būna, kad kai kurie gebėjimai ir regėjimai persiduoda vyrui. Bet jam tai yra baisu išgyventi. Kodėl? Nes šamanas perima iš žmonių kančią ir ją išgyvena kaip savo, kaip kraujas srūva gyslomis, jį apsėda ir gydomų žmonių blogis, valdžios ir pinigų troškimas. Paprasti mirtingieji vengia šamano likimo, nes sunku ištverti svetimą patirtį. Juolab sutramdyti ir išvaryti piktąsias dvasias. Susitikimai su jomis gali baigtis ir išprotėjimu, ir mirtimi.
Iš kur semiatės jėgų?
Pavargusi išeinu į jurtą taigoje, gūdžioje vienatvėje praleidžiu dešimt dienų. Aplanko tik laukiniai žvėrys, bet su gyvūnais jaučiame stiprų ryšį. Mes juk ir dainuojame gerkliniu balsu, kylančiu iš diafragmos - kaip klykia erelis, mauroja lokys, gieda dvasios. Tokius balsus ir kalbos padargus turi tik tuviai. Net kaimynams mongolams nepavyksta mūsų pamėgdžioti.
Ką simbolizuoja jūsų drabužiai?
Juos kiekvienas šamanas siuvasi pats. Nes apdarai irgi prišaukia gerąsias dvasias, apsaugo nuo piktųjų. Štai tos virvelės - tai gyvatėlės, o kaulai reiškia keturias gamtos stichijas. Mano būgno iš ožio odos geriau nelieskit. Mes atvykome keturiese, ir vyriausiasis amžiumi šamanas turėjo grįžti į Tuvą, nes jo būgnas plyšo, buvo ir kitų ženklų, iš kurių suprato, kad nelaimė ištiko jam artimą žmogų.
Ko ieškote Lietuvoje?
Lietuva pirmoji iškovojo nepriklausomybę. Mūsų be galo turtingą kultūrą sovietai sunaikino, išdraskė, mūsų prosenelius represavo, trėmė ir naikino. O mes vis tiek išlikom.
Lietuvos labai stipri energetika, čia yra šventų girių, kuriose gyvena dvasios. Čionykščiai žmonės susigrąžina dvasingumą, saugo gamtą, gina ją nuo civilizacijos. Žalojama, teršiama gamta baudžia žmogų. Mes šventose vietose bendraujame su gamtos dvasiomis, prašome jų perduoti žmonėms supratimą, kad grįžtų jie į gamtą, prie savo prigimtinių šaknų.
Kokia jūsų paskirtis?
Atsiverti gamtos jėgoms, gyventi jų ritmu ir būti tarpininku tarp jų ir žmonių. Mūsų gydytojai jau keletą metų patys siunčia ligonius gydytis pas šamanus, nes kai šie sugrįžta pas juos, labai greitai pasveiksta. Manau, visų žmonių paskirtis vienoda - gyventi ir daryti gerus darbus. Nes jie jau čia, žemėje, išlaisvina sielą.
Rašyti komentarą