Daktaro Aiskaudos personažą įkvėpusiam žmogui sukaktų 150 metų

Prieš 150 metų, vasario 5 dieną, gimė žydų kilmės gydytojas, medicinos teoretikas, visuomenės veikėjas bei humanistas daktaras Cemachas Šabadas (Tsemakh/Zemach Shabad). Jis garsėjo labdaringa veikla, gydė nepritekliuje gyvenančius vaikus ir jų gyvūnus, stengėsi padėti visiems, todėl tapo pasakos herojaus - daktaro Aiskaudos - prototipu.

Kaip rašė su daktaru Cemachu Šabadu susipažinęs Vilniuje 1912 metais pasakos "Daktaras Aiskauda" autorius žinomas rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis: "Jis buvo maloniausias žmogus, kokį man teko pažinti. Jis gydė vaikus ir vargšus nemokamai. Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, tai jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų".

Į lietuvių kalbą pasaką "Daktaras Aiskauda" išvertė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė.

C. Šabadas gimė Vilniuje 1864 metais, lankė Vilniaus realinę gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto medicinos fakultete. Už mokslinį ir praktinį darbą, skirtą cukraligei, įgijo daktaro laipsnį.

Vėliau grįžo į Vilnių, dirbo miesto žydų ligoninėje. Už savo nepasitenkinimą revoliuciniais (1905 m.) įvykiais buvo suimtas, pusmetį kalėjo Lukiškėse, vėliau buvo ištremtas į užsienį. Reikalaujant visuomenei, vėliau jam buvo leista grįžti į Vilnių.

Kaip gydytojas C. Šabadas daug dirbo Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukuose, gelbėjo žmones nuo epidemijų ir bado.

Prasidėjus choleros epidemijai Švenčionyse, dalyvavo ją likviduojant. Tai buvo jo medicininės ir visuomeninės veiklos Vilniuje pradžia. Jo dėka įkurtas Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius. Jis buvo bendruomenės tarybos pirmininku, Vilniaus miesto tarybos nariu, vienu iš Žydų mokslo instituto Vilniuje steigėjų.

Gydytojas C. Šabadas savo veikla išgarsėjo ir Vilniuje, ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Jis dirbo Mishmeres Khoylim ligoninėje, kuri teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams. Jo dėka kiekvienoje mokykloje buvo skirtas gydytojas.

Daktaras įgyvendino projektą "Pieno lašas" - pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai.

C. Šabado pastangomis buvo įkurta našlaičių prieglauda. Nuo 1920 m. jo vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien valgė 2500 neturtingų vaikų.

Daktaro laidotuvių dieną (1935 m. ) nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.

C. Šabadas buvo puikus gydytojas, medicinos praktikas ir teoretikas. Nelikti abejingu skausmui jį visada skatino būtent gydytojo profesija, bendravimas su žmonėmis. Tai puikus gydytojo karjeros pavyzdys.

2007 metais Vilniuje - Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje - pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas Cemachui Šabadui.

Norint parodyti ypatingą daktaro dėmesį vaikams, jis vaizduojamas besikalbantis su mergaite. Skulptūra vaizduoja gatvės gyvenimo akimirką ir yra pirmoji Vilniuje bei Lietuvoje gatvės skulptūra. Tai skulptūra žmogui, tų laikų Vilniui bei garsios pasakos personažui.