Moka ir verpti
Vanda Gedvilienė yra ramybę vertinantis, namų žmogus. Todėl dažniausiai, radusi laisvo laiko, imasi širdžiai malonių rankdarbių.
„Norą ir pomėgį kurti, matyt, paveldėjau iš savo audėjos močiutės ir mamos, kuri mokėjo ir siuvinėti, ir megzti, ir siūti. Tai ir aš tokia – viską, ką reikia, pasidarau. Dar ir verpti moku. Tik avių nelaikau, ir verpimo ratelis kažin kur pasidėjo“, – pasakojo V. Gedvilienė.
Megzti moteris išmoko dar nelankydama mokyklos. Labai norėjo. Su virbalais nesiskiria iki šių dienų. Primezga kalnus vilnonių kojinių, kumštinių, pirštuotų pirštinių, riešinių. Mezga ir megztinius, liemenes. Mezginius dažniausiai išdovanoja, kaip ir kitus savo rankdarbius. Šioms Kalėdoms numezgė dailią suknelę savo mažiausiajai anūkėlei.
Rankdarbius kuria ir geviliškės dukra Laura.
Papuošalai – fantazijos vaisius
Moteris papuošalus kurti pradėjo nuo medžiaginių segių, kurias vis tobulino. Dabar dar gėlėmis gražina ir lankelius plaukams. Vėrinių ir auskarų moteris yra privėrusi, prikūrusi daugybę. Papuošalai – jos fantazijos vaisius.
„Su sūnumi turime nemažą ūkį. Pasiskirstėme taip: aš prižiūriu melžiamas karves, kurių dabar turiu aštuonias, kiaules, vištas, o sūnus gretimame kaime rūpinasi prieaugliu. Darbo užtenka, ir nuovargis ne svetimas. O kaip pailsėsiu, jei ne megzdama, nerdama, siuvinėdama ar kitus rankdarbius kurdama? Kitaip nemoku. Jei televizorių tik žiūrėčiau rankas sudėjusi, greičiausiai užmigčiau“, – šypsojosi rankdarbių kūrėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą