Gytis Paškevičius: "Po penkiasdešimties gyvenimas vis dar gerėja"

Lietuvos muzikos legenda Gytis Paškevičius šiemet švenčia dvigubą jubiliejų. 30 metų scenoje ir 50 pase skaičiuojantis dainininkas ruošiasi įspūdingiems koncertams Vilniuje, Kaune ir gimtuosiuose Šiauliuose. Koncertai didžiosiose šalies arenose, su Kauno simfoniniu orkestru ir kitais atlikėjais bei muzikantais - ne vienintelė dovana ištikimiausiems Gyčio klausytojams. Per koncertus bus galima įsigyti albumą "Laiko traukiniai", į kurį sudėtos pačios naujausios nepamirštamo balso tembro atlikėjo dainos.

- Gitara grojate nuo 9 metų. Kiek jų pakeitėte?

- Neskaičiavau, bet daug. Ir va dabar gimtadienio proga nuo draugų gavau naują "Furch" gitarą. Ji dabar gaminama ir mane pasieks gruodžio pabaigoje. Turėsiu savo vardinę gitarą.

- Kaip atšventėte gimtadienį?

- Oi, labai ramiai. Gimtadienio dieną dalyvavau laidoje "Labas rytas". Šiauliuose su šeima pavakarieniavome kinų restorane, ir tiek. Labai ramiai. Atrodo, iki koncertų laiko dar yra, bet norisi daug padaryti ir nėra kada linksmintis ir švęsti, reikia sėdėti studijoje. Esu užverstas darbais.

- O jau kai puotaujate, tai tris dienas ir tris naktis?

- Ne, bet dvi dienas reikia išbraukti. O kadangi viskas suspausta, tai tų dviejų dienų gaila. Aš negaliu taip, kad pašventi, o paskui kokius rimtus darbus dirbi. Man galva nedirba. Nes jau kai šventi, tai kaip normalūs žmonės - iki trijų, keturių ryto. Ir paskui kitą rytą keltis ir imtis darbų - aš ne geležinės sveikatos.

- Ką klausytojai išgirs jūsų koncertuose?

- Tai nauja programa. Atliksiu 11 dainų iš naujojo albumo "Laiko traukiniai" ir savo senas dainas. Iš viso programoje nuskambės apie 30 kūrinių. Koncertas truks pustrečios valandos.

- Ar jūsų naująjį albumą bus galima įsigyti muzikos parduotuvėse?

- Ne, nes neapsimoka. Albumas bus parduodamas tik per koncertus. Bet ir man pačiam nusipirkti albumą koncerte, kuriame esi, yra smagiau nei kur kitur.

- Koncerto organizatoriai prognozuoja, kad jūsų pasiklausyti į didžiąsias šalies arenas susirinks tūkstančiai žmonių. Kokiai didžiausiai auditorijai esate koncertavęs?

- Lietuvoje mano didžiausia iki šiol surinkta auditorija - apie 4 tūkstančiai. Bet kai koncertuodavau su Laima Vaikule, susirinkdavo ir 10, ir 15, ir 30 tūkstančių žmonių.

- Jūsų įvaizdis jau daug metų neatsiejamas nuo vadinamosios trijų dienų barzdelės. Jums ji patinka ar tiesiog nemėgstate skustis?

- Nemėgstu. Ir plaukus pradėjau trumpai nešioti, kad nereikėtų dažnai vaikščioti į kirpyklą. Čia ne dėl grožio - paprasčiausiai taupau laiką.

- Kokiame mieste gyvena geriausia publika?

- Geriausia yra Lietuvos publika. O viskas priklauso nuo atlikėjo - kaip jis elgiasi scenoje. Kaip tu pateiki, taip ir publika reaguoja.

- Mylite žmones?

- Be abejo! Be to neįmanoma. Nesu tas narcizas, kuris rašytų dainas sau. Nėra taip, kad pats kurtum ir paskui užsidėjęs savo plokštelę klausytumeisi ar vaizdo įrašus žiūrėtum. Vis viena tu darai žmonėms ir juos myli, kad jie ateina į koncertus, kad jie klausosi, kad ir jie tave myli.

- Ar dainininkus vargina biso prašymas?

- Nevargina, bet aš labai retai kartoju dainas. Verčiau padainuoju kokį kitą kūrinį. Šiaip per koncertą stengiuosi kuo mažiau kalbėti ir kuo daugiau dainuoti. Nes laiko paprastai būna nedaug ir aš dainuoju, užuot pusę valandos kalbėjęs apie savo gyvenimą, kas gal kitiems visai neįdomu.

- Ar išskirtumėte vieną dainą, kuri jums pačiam - brangiausia?

- Ne, nes jų be galo daug. Kai reikėjo sudaryti programą koncertui ir atrinkti dainas, buvo be galo sunku. Ir tada aš galvojau, kad jei per gyvenimą būčiau įrašęs kokius du albumus, tai iš tų dviejų ir būčiau rinkęsis. O dabar, kai pilna tų kompaktinių plokštelių, buvo labai sunku atrinkti. Ir norėjosi, kad koncertas nebūtų vien tik melancholiškas, norėjosi, kad būtų ir linksmų, ir rimtų dainų, tai teko daug paplušėti.

- Kiek dainų esate sukūręs?

- Apie 160, nors labai tiksliai nė nežinau.

- Esate sulaukęs įžūlių savo gerbėjų pasiūlymų? Pavyzdžiui, Gyti, noriu nuo tavęs vaiko?

- Anksčiau būdavo muzikinės laidos ir laiškai ateidavo į televiziją. Esu girdėjęs, kad kai kurių laiškų man net nerodydavo - net laidos redaktoriams juos skaityti būdavo gėda. Bet kad asmeniškai į namus gaučiau laiškus ar po durim pakištų - niekada nėra taip buvę. Skaitydamas naujų muzikos albumų komentarus pamatai, kad visi labai faini ir korektiški. Žmonėms rūpi mano kūryba, o ne intymūs reikalai.

- Kam muzikinėje rinkoje išlikti 30 metų yra lengviau: vyrui ar moteriai?

- Moteriai, kuri publiką pavergia grožiu, sunkiau išlikti. Jei pavergia balsu, tada - kitaip. Bet ir su vyrais lygiai tas pas. Manau, kad jei žmonės iš tikrųjų dainuoja, tai galimybės yra vienodos.

- Ar esate feisbuke?

- Ne. Buvo dukra mane įdėjusi į feisbuką, bet aš neturėjau laiko ten bendrauti, o paskui slaptažodį užmiršau ir daugiau nė nebemėginu.

- Kai perlipi per trisdešimt, netikėtai paaiškėja, kad gyvenimas tik gerėja ir nuogąstauti nebuvo ko. O kaip yra, kai perlipi per penkiasdešimt?

- Ir po penkiasdešimties gyvenimas vis dar gerėja. Kai žmogus turi sveikatos, visi tie rūpesčiai tėra nereikšmingi dalykai. Faktas - jų buvo ir bus. Bet su patirtim, su metais tai, dėl ko seniau nervindavaisi ir kėlei baisias problemas, žiūrėk, dabar atrodo labai juokingos ir vaikiškos. O jau kai sveikata pablogėja, tada prasideda problemos. Tada turi atsitraukti nuo visko.

- Dabar labai madinga kaip nors sveikatintis, laikytis dietų... Esate ant ko nors tokio užkibęs?

- Ne.

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Žvejoju. Muziką kuriu.

- Esate aistringas grybų rinkėjas. Ar teko šiemet pagrybauti?

- Pagrybauti spėjau, bet grybų nelabai yra. Tik pietums pasirinkau. Šie metai negrybingi. Gal į Žemaitijos pusę jų daugiau, bet Aukštaitijoje su grybais yra liūdna.

- O kas jums yra grybai? Ar renkate ūmėdes, kalpokus?

- Ne. Tik baravykus, raudonviršius, lepšes...

- Firminis grybų receptas pagal Gytį Paškevičių?

- Labai mėgstu baravykus, keptus svieste. Šviežius. Nepjaustytus. Į keptuvę sudedu vien galvutes, dar sviesto, pipirų, druskos ir užvožiu dangčiu. Ir jie skrunda apie 20 minučių, ant silpnos ugnies. Grybai išeina tokie kieti, savose sultyse...

- Ką darytumėte su gatvėje rastais tūkstančiu litų?

- Tūkstantis litų yra ne pinigai. Yra labai gerai rusų patarlė: niežyli bagata, niefig načinat (negyvenome turtingai, nėra ko ir pradėti, - aut. past.). Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Yra buvę, kad kavinės tualete radau piniginę. Su kortelėm, pinigais...

- Kam mėgstate leisti pinigus?

- Savo žaislams. O žaislai man yra meškerės, visokiausi žvejybos dalykai, gitarų priedai, stygos... Tokiems dalykams negailiu.

- Naujame jūsų albume yra daina "Briliantai". Kas yra jūsų gyvenimo briliantai?

- Šeima, artimieji, draugai. Jie man patys brangiausi. Aš jau nekalbu apie savo kūrybą ir muziką. Muzika man ir hobis, ir darbas, ir pajamos - viskas.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Laisvalaikis"