Į Lietuvą atvyko legendinio lakūno Stepono Dariaus sesers anūkas. Išskirtinis pokalbis.

Plati lakūno giminė JAV

Iš JAV, Tenesio valstijos, į Lietuvą T.Orkutas su žmona Meri (Mary) keliavo net tris dienas. Jie atvyko neeiline proga. Šiemet sukanka lygiai 80 metų, kai 1933 metų liepos 15 dieną Soldino miške, Vokietijoje (dabar Lenkijos teritorija), sudužo legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvas „Lituanica“, iš Niujorko skridęs į Lietuvą.

S.Darius buvo T.Orkuto močiutės Lauros Jucevičiūtės brolis. Likimas nelėmė T.Orkutui pamatyti ne tik garsiojo giminaičio, bet ir savo močiutės, kuri ištekėjusi už lietuvio Jono Našlėno tapo Laura Našlėnienė (vėliau supaprastino pavardę į Lizi (Lizzie) Nelson).

Apie Lietuvą ir legendinį „Lituanicos“ skrydį lietuvių kilmės amerikietis daugiausia sužinojo iš savo tetos, S.Dariaus sesers Konstancijos Jucevičiūtės (vėliau - Ketrin (Katherine) Stulpin).

Garsioji Jucevičių šeima - motina Augustina su keturiais vaikais - Konstancija, Laura, Aurelija ir dešimtmečiu Steponu - į JAV atvyko 1907 metais. T.Orkuto mama Helena Peters (Petrulevič) gimė jau Amerikoje. Būdama vos 7-8 metų, ji neteko mamos, todėl augo S.Dariaus sesers Konstancijos šeimoje, kurioje iš viso buvo 13 vaikų.

T.Orkuto pasakojimu, trys S.Dariaus seserys, atsikrausčiusios į Čikagą, atidarė restoraną. Jis vadinosi „Jucus Sisters Restaurant“ (būtent šiame restorane S.Darius ir susipažino su S.Girėnu).

„Jos buvo nuostabios virėjos“, - šypsosi T.Orkutas ir priduria, kad pats labai mėgsta lietuvišką maistą.

Lietuviškų patiekalų receptai imigrantų šeimoje nepasimiršo. Už škoto ištekėjusi T.Orkuto mama Helena per šventes visuomet pagamindavo lietuviškų valgių.

„Per šventes, pavyzdžiui, Padėkos dieną, ant stalo visada būdavo tradicinių škotiškų ir lietuviškų patiekalų. Viena stalo pusė buvo lietuviški patiekalai - pavyzdžiui, virtiniai, kugelis, koldūnai, o kita - angliški. Aš labiau mėgau lietuvišką maistą, o seserys - anglų virtuvę. Čia šeimos skoniai ir išsiskirdavo“, - juokiasi garsiojo lakūno giminaitis.

Koldūnai taip ir liko mėgstamiausias T.Orkuto patiekalas. Dabar šį patiekalą išmoko gaminti ir jo dukterys. Per tėvelio gimtadienį jos savomis rankomis pagamina pilną krepšį koldūnų ir atsiunčia kaip dovaną.

Vaikystės prisiminimai

Būdamas vaikas, T.Orkutas buvo pramokęs lietuvių kalbos, mat jo mamytė su seserimi kalbėdavo lietuviškai arba rusiškai. Tiesa, ilgainiui lietuviškus žodžius T.Orkutas pamiršo, nors jam ši kalba yra viena gražiausių, maloniausiai skambančių.

Vaikystėje T.Orkutas mėgo klausytis tetos Konstancijos ir mamos pasakojimų apie garsųjį giminaitį S.Darių ir Lietuvą. Jis atsimena, kaip su broliais ir seserimis vykdavo į tetos trobelę Viskonsine. Teta buvo išsaugojusi brolio relikvijų. Trobelėje virš židinio kabėjo medinis vieno iš S.Dariaus lėktuvų propeleris. T.Orkutas atsimena ir nuotraukas iš Jucevičių namų Lietuvoje, iš Rubiškių vienkiemio (dabar - Dariaus kaimas). Helenos vaikai buvo ištroškę pasakojimų apie drąsųjį lakūną S.Darių. Tačiau jo sesuo Konstancija ne viską pasakodavo. Savo brolio mirties aplinkybes ji subtiliai nutylėdavo, nenorėdama gąsdinti vaikų.

T.Orkutas sako, kad S.Darius jam buvo tikrų tikriausias herojus: „Aš buvau sujaudintas to, kad mūsų šeimoje buvo kažkas toks garsus“.

Skrydžio troškulys - genuose

S.Dariaus žygdarbis tiek sujaudino T.Orkutą, kad nuo mažų dienų jis svajojo tapti pilotu. Tačiau tai nebuvo vienintelė Tomo svajonių profesija.

„Aš labai norėjau būti pilotas, taip pat labai norėjau būti ir daktaras. Todėl stengiausi pasiekti ir to, ir to“, - pasakojo svečias.

Baigęs Vanderbilto universitetą Nešvilyje, Tenesio valstijoje, T.Orkutas tapo plastikos chirurgu. Jis operuodavo vaikus, turinčius veido defektų, vėžiu sergančius ligonius. Mediko profesiją jis puikiai suderino su pilotavimu.

Gavęs komercinės aviacijos piloto licenciją, T.Orkutas pilotu dirbo 25 metus. Jam tekdavo gabenti sunkius ligonius, sužeistuosius, kraują Raudonajam Kryžiui.

Prieš trejus metus T.Orkutas išėjo į pensiją, tačiau rankų sudėjęs nesėdi. Kalnų gelbėtojus jis moko sužeistųjų gaivinimo.

Su antrąja žmona Meri (pirmoji mirė prieš 15 metų) jis persikėlė į mažą miestelį Tenesio valstijoje, netoli Kanados. Sutuoktiniai sako, kad dabar jų gyvenimas tapo labai ramus. Keturios dukros (dvi iš Tomo pirmosios santuokos, dvi - iš Meri) jau užaugintos. Tomas su žmona dienas leidžia ūkyje. Turi šunų, viščiukų, didelį sodą, žuvų tvenkinį.

Dramatiškas Lietuvos pasikeitimas

Pirmąkart Lietuvoje T.Orkutas lankėsi prieš 21 metus, 1992-aisiais. Tąkart jis atvyko pakviestas kolegos, plastinės rekonstrukcijos gydytojo, profesoriaus Tarvilo Norkaus. Amerikietis Kaune praleido kelias savaites, per kurias kolegas mokė naujų chirurgijos technikų.

T.Orkutui išvykus, profesorius T.Norkus į JAV stažuotis išsiuntė du jaunus stipendininkus. O dar po trijų mėnesių už Atlanto išvyko ir abu T.Norkaus sūnūs - Martynas ir Rytis.

Po 21 metų vėl Lietuvoje apsilankęs T.Orkutas negali atsistebėti, kaip pasikeitė gintaro šalis.

„Pasikeitė dramatiškai. Kai buvau čia 1992 metais, parduotuvėje nebuvo daug maisto, restoranuose buvo galima rinktis tik iš vieno ar kelių siūlomų patiekalų. Net gatvėse nebuvo daug žmonių. Užtat buvo labai daug kariškių ir tankų. Tai buvo gąsdinantis vaizdas. O dabar čia tiesiog nuostabu. Lietuva atrodo kaip JAV ar Vokietija, ar Ispanija. Žmonės šurmuliuoja gatvėse, jie laimingi. Tai nuostabu“, - kalbėjo amerikietis.

Jį nustebino ir puiki Lietuvos infrastruktūra. Kelių būklė Lietuvoje esą geresnė nei daugumoje vietų JAV.
„Lietuvoje būti labai gera. Mano seserys man labai pavydi, nes man pasitaikė proga čia atvykti. Jos taip pat norėtų prisiliesti prie šeimos palikimo. Tikra privilegija sugrįžti ten, iš kur atvyko tavo šeima“, - kukliai nusišypso svečias.

Jau anksčiau jis yra lankęsis žymiojo giminaičio tėviškėje - Judrėnuose, kur įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys. T.Orkutas sako, kad S.Dariaus gimtuosiuose namuose viskas atrodo panašiai kaip ir jo tetos nuotraukose.

Lakūno giminaitis atsidūsta: neapsakomas jausmas muziejaus nuotraukose atpažinti savo tetą, jos seseris.

Be to, lankydamasis Kaune, Lietuvos aviacijos muziejuje, jis domėjosi „Lituanicos“ sudužimo aplinkybėmis. Nors iki šiol tiksliai nežinoma, kodėl Vokietijoje sudužo į Kauną, Aleksotą, skridusi „Lituanica“, T.Orkutas turi savo versiją. Pilotui teko susipažinti su ekspertų išvadomis, kuriose skelbiama, kad katastrofos metu lėktuvo variklis veikė. Anot piloto, toks faktas leidžia manyti, kad „Lituanica“ buvo pašauta.

„Man, kaip pilotui, geriau suprantami sunkumai, su kuriais teko susidurti S.Dariui ir S.Girėnui. Žinau, kaip sunku tuo laiku buvo gauti įrangą, koks sunkus tokios trukmės skrydis“, - S.Dariaus ir S.Girėno skrydį įvertino T.Orkutas.

Tiesa, jam taip ir liko nežinoma, kodėl lakūnai ryžosi šiam žygdarbiui: „Gaila, nei teta, nei mama man apie tai nepasakojo“.

Lakūnų žūties vietoje Lenkijoje T.Orkutui dar neteko lankytis, tačiau tai sena jo svajonė. Be to, prieš atvykdamas į Lietuvą jis net neįtarė, kad čia turi giminių: „Kažkodėl prieš pirmąkart man atvykstant į Lietuvą mama man nieko nesakė apie giminaičius, kurių aš galiu ieškoti Lietuvoje“. Iš „Respublikos“ sužinojęs apie Lietuvoje gyvenantį S.Dariaus anūką girininką Skirmuntą Maštarą, T.Orkutas labai nustebo. Vyro tikslas - viešnagės Lietuvoje metu pagaliau susipažinti su iki tol nematytu tolimu giminaičiu.

T.Orkutas baigė Vanderbilto universitetą Tenesio valstijoje. Jis tapo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju. Priklauso Amerikos plastikos chirurgų asociacijai. Dirbo Kartersvilio medicinos centre, dėstytojavo Vanderbilto universitete. 2012 metais pelnė „Pacientų pasirinkimo“ apdovanojimą.

T.Orkutas taip pat yra komercinių skrydžių pilotas. Jis priklauso Orlaivių savininkų ir pilotų asociacijai. Jo mirusi žmona Beti (Betty) taip pat buvo pilotė.

S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-metis

• Praėjusį savaitgalį S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80-osios metinės paminėtos Lenkijoje, Ščecine, Pščelnike ir Myslibuže. Renginiuose dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti šalies atstovai.

• Vakar garsieji lietuvių lakūnai pagerbti ir JAV, Lietuvos generaliniuose konsulatuose Niujorke bei Čikagoje. Niujorke, „Floyd Bennet Field“ oro uoste, iš kurio 1933 metų liepos 15-ąją pakilo „Lituanica“, pasodintas medelis pilotų atminimui. Šalia jo atidengta ir memorialinė lenta su „Lituanicos“ logotipu.

• Siekiant pagerbti 80-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines vakar Kaune prasidėjo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos 7-asis suvažiavimas.

• S.Dariui ir S.Girėnui atminti Kaune ir Vilniuje atidarytos dvi parodos. Laikinojoje sostinėje, Prezidentūros sodelyje, eksponuojamos fotografijos, pristatančios S.Dariaus veiklą Lietuvos kariuomenėje, jo indėlį į Lietuvos sportą, S.Dariaus ir Stasio Girėno pasiruošimą 1933 m. liepos 15-17 d. skrydžiui per Atlantą bei visos Lietuvos žmonių gedulą po katastrofos.

• Kita paroda atidaryta Prezidentūroje. Joje galima pamatyti pašto ženklus, vokus, pinigus, medalius, kitus meno kūrinius su „Lituanicos“ simbolika.

• Šį šeštadienį Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome (Aleksoto aerodrome), kur prieš 80 metų turėjo nutūpti legendinis „Lituanicos“ lėktuvas, vyks didžiulė aviacijos šventė.

• Prieš 80 metų Aleksoto oro uoste legendinių lakūnų, siekusių išgarsinti Lietuvos vardą, laukė minios žmonių. Šiemet jų turėtų būti ne ką mažiau. Specialiai šiai šventei rengiamas koncertas „Perkūno sakmių žygis per Lietuvą“, kurį atliks grupė „Thundertale“ kartu su Karinių oro pajėgų orkestru.

• Šeštadienį garsieji lakūnai bus pagerbti ir jų gimtosiose vietose. S.Dariaus tėviškėje Dariaus kaime organizuojama aviacijos šventė su sporto varžybomis, menine programa. S.Girėno gimtinėje Vytogaloje rengiamas skrydžio per Atlantą 80-ųjų metinių minėjimas „Lituanica - mūsų širdy“.

• Sekmadienį, liepos 21 dieną, visi kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, kur taip pat vyks minėjimas ir koncertas.