Kembridže studijuojantis Gilbertas Umbražūnas spėjo pasiilgti Klaipėdos

Nors lietuvių šiame universitete yra ir daugiau, bet G. Umbražūno dėka Klaipėda pirmą kartą tikrąja to žodžio prasme pateko į Kristaus (Christ's) koledžo istoriją.

Kaip reagavote į žinią, kad esate nominuotas "Metų klaipėdiečio" rinkimuose?

Šią žinią sužinojau iš mamos. Jai pranešė kolegos. Manau, kad ši nominacija įrodo, kad tikrai dar esu klaipėdietis, o Klaipėdai rūpi švietimas ir mokslas.

Nominacijai jus pasiūlė už tai, kad pasaulinėje geografų olimpiadoje laimėjote sidabro medalį, o tarptautinėje fizikos olimpiadoje - bronzos? Įtariu, kad tai toli gražu ne pirmieji ir ne vieninteliai jūsų medaliai pasaulinėse olimpiadose?

Yra tekę laimėti komandinį auksą Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje (EUSO) kartu su nuostabiais dviem kolegomis chemiku Roku Elijošiumi, su kuriuo dabar kartu einame į paskaitas Kembridžo universitete, bei biologe Veronika Everatt.

Ar šias pergales vadinate sėkme, o gal tai ilgo darbo rezultatas?

Paradoksas - tarptautinėje olimpiadoje užduotys sprendžiamos daugių daugiausiai 10 valandų. Per tokį trumpą laiką tikrai neįmanoma patikrinti visų tokių plačių dalykų, kaip fizika ar geografija, žinių, sukauptų intensyviai ruošiantis olimpiadai. Nepamirškime, kad norint į ją patekti reikia praeiti atranką, taip pat vyksta pasiruošimo stovyklos, reikia daug laiko skirti ruoštis savarankiškai. Taigi didelė dalis rezultato olimpiadoje yra nulemta atsitiktinumo ir sėkmės - kokių sričių ir kokios konkrečiai užduotys bus sprendžiamos. Taip pat sėkmę lemia ir subjektyvūs faktoriai: miego, kelionės trukmė (pavyzdžiui, į fizikos olimpiadą Indonezijoje teko skristi 16 valandų), klimatas (geografijos olimpiados Serbijoje metu oro temperatūra buvo apie 40 laipsnių Celsijaus, o geografinio tako dalis vyko gryname ore). Tačiau, antra vertus, kiekviena olimpiada turi savo dalykinę programą, kurios iš dalies laikomasi, taip pat galima įsivaizduoti, kokio maždaug tipo užduotis gausi. Pavyzdžiui, fizikos olimpiadų užduotys labai priklauso nuo organizuojamos šalies, yra tokie du aiškūs tipai "europinės" ir "azijinės" užduotys. Pirmosios reikalauja daugiau fizikinio sumanumo ir nuojautos, kurią galima išsiugdyti tik išsprendus nemažai uždavinių, bet yra elegantiškesnės, yra ilgiau laiko į jas gilintis. Antrosios reikalauja matematinių pertvarkymų, diferencialinių lygčių išmanymo, yra labiau rutininės, todėl reikalauja didelio greičio. Jį irgi galima įgyti tik išsiugdžius "formą". Taigi žinodamas, į kokią šalį vyksti, atitinkamai ir ruošiesi.

Jei pavyksta parsivežti medalius, vadinasi, Lietuvos mokyklos suteikia reikiamų žinių?

Lietuvių silpnoji vieta fizikos olimpiadoje - eksperimento dalis. Fizika yra eksperimentinis mokslas, bet mūsų bendrojo lavinimo programoje į šią fizikos pusę žiūrima labai atmestinai. Geografijos olimpiadai ruoštis tinka užsienio geografinės literatūros skaitymas, mat olimpiados užduotys sprendžiamos anglų kalba. Reikia gerai išmanyti angliškus geografijos terminus, didelę įtaką turi bendro išprusimo lygis, kritinis mąstymas. Šiuos dalykus galima išsiugdyti tik nuo vaikystės besidomint aplinka. Daug davė ir dalyvavimas pasiruošimui skirtoje Baltijos šalių geografijos olimpiadoje.

Mokykloje buvote pirmūnas?

Dauguma disciplinų visada sekdavosi puikiai. Ironiška, bet vienintelis dalykas, kuris sekdavosi prasčiau - anglų kalba.

Ar, liaudiškai tariant, tiesiog turite gerą galvą, ar teko labai daug mokytis?

Nepasakyčiau, kad mokydavausi daugiau nei kiti, gal netgi mažiau, ypač dvyliktoje klasėje, kuri, išskyrus keletą disciplinų, yra tiesiog kurso kartojimas. Užtat daugiau laiko skirdavau spręsti olimpiadinius fizikos uždavinius, ruoštis fizikos, matematikos, chemijos, geografijos olimpiadoms, darydavau nuotolinių mokyklų namų darbus.

Ar likdavo laiko ir pomėgiams?

Pavyzdžiui, šiemetinės mano vasaros atostogos prasidėjo, galima sakyti, tik rugpjūčio viduryje grįžus iš Pasaulinės geografijos olimpiados, mat birželio mėnesį vyko brandos egzaminai, parengiamoji tarptautinei fizikos olimpiadai stovykla, Baltijos šalių geografijos olimpiada, liepą vyko fizikos olimpiada, ruošiausi geografijos olimpiadai, kuri vyko rugpjūčio pradžioje. Tačiau tikrai likdavo laiko ir pomėgiams. Visų pirma lankydavausi klasikinės muzikos koncertuose Klaipėdos koncertų salėje, operose Klaipėdos muzikiniame teatre, spektakliuose. Beje, koncertuose su draugais lankomės ir Kembridže: jau išklausėme E. Griego Koncertą fortepijonui, P. Čaikovskio Simfoniją Nr. 5, A. Dvoržako Simfoniją Nr. 9, V. A. Mocarto Requiem, R. Štrauso "Eine Alpensinfonie". Pastaruosius du kūrinius klausiau turbūt žymiausioje Kembridžo vietoje - King's koledžo koplyčioje. Klaipėdoje mėgau važinėti dviračiu, o čia, Kembridže, tai ypač populiari transporto priemonė, taip kad šį pomėgį praktikuoju ir toliau.

Esate mokyklos "Fizikos olimpas" absolventas. Papasakokite šiek tiek apie šią mokyklą, ką asmeniškai jums davė galimybė ten mokytis?

Manau, kad mūsų bendrojo ugdymo kursas tikrai nėra toks platus ir išsamus, kokio man norėtųsi, ypač kalbant apie man itin patikusias disciplinas - fiziką ir matematiką. Tai, beje, dabar galiu teigti lygindamas mūsų bendrojo ugdymo programą su savo bendrakursių turimomis žiniomis. Anglijoje yra stipriau dėstomas integravimas, o lietuviškoje programoje net nėra integravimo dalimis. Kita vertus, būtent mes stipriau mokomės tikimybes. Pradėjęs mokytis Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje sutikau nuostabų fizikos mokytoją Saulių Žukauską, kurio dėka turbūt ir pradėjau mokytis mokykloje "Fizikos olimpas". Ši mokykla savotiškai paankstino įstojimą į universitetą. Iš tiesų manau, kad pabaigęs šią mokyklą žinau kaip ir visą pirmų metų universitetinės fizikos kursą. Šioje mokykloje dėsto universiteto dėstytojai profesionalai. Mokėmės ne tik teorijos, bet ir atlikdavome eksperimentus, kuriuos atlieka studentai ir apie kuriuos vidurinėje mokykloje net nesvajočiau. Mokykla "Fizikos olimpas" veikia Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Jame per trejus mokymosi metus turėjau 12 nuostabių sesijų. Nors ir šios mokyklos namų darbai užimdavo daug laiko, tačiau patirtis neįkainojama. Dar ši mokykla turi vieną išskirtinį bruožą: paskutinę kiekvienos sesijos dieną - sekmadienį - vyksta mokomoji olimpiada, skirta mokyklos moksleivius pripratinti prie olimpiadų. Patirtis dalyvaujant šiose olimpiadose, kartu su galybe kitų, padėjo įveikti stresą tarptautinėse.

Kokie pirmųjų mėnesių įspūdžiai Kembridžo universitete?

Man patinka universiteto kultūra ir pats požiūris į studentą. Be abejo, pats universitetas yra labai senas ir turintis daug tradicijų. Pavyzdžiui, tik atvykus įvyko vadinamoji matrikuliacijos ceremonija, kurios metu tapau Kembridžo universiteto ir konkrečiai Kristaus (Christ's) koledžo nariu, reikėjo ranka pasirašyti į registrą, į tokį patį kažkada pasirašė ir evoliucijos teorijos kūrėjas Čarlzas Darvinas (Charles Darwin). Beje, šalia vardo ir pavardės tame registre reikėjo nurodyti ir gimtąjį miestą. Taigi galiu drąsiai teigti, kad Klaipėda pirmą kartą tikrąja to žodžio prasme pateko į Christ's koledžo istoriją. Matrikuliacijos proga buvo iškelta itin vaišinga vakarienė. Kitą kartą tokioje dalyvausiu tik jau mokslo baigimo proga.

Ką studijuojate?

Mano studijuojama programa - gamtos mokslai (angl. Natural Sciences) yra ypač plati ir neturi analogų Lietuvoje. Taip pat ji suderina turbūt visas man patinkančias disciplinas. Aš mokausi fizikos, matematikos, medžiagų mokslų ir Žemės mokslų (iš esmės geologijos). Fizikos programa palyginti triviali, nes didžiąją jos dalį jau žinau. Tačiau didžiausias iššūkis - būtent Žemės mokslai, kiekvieną paskaitą sužinai kažką nauja ir netikėta.

Kaip sekasi bendrauti su kitais studentais?

Visi studentai čia tikrai unikalūs, su jais galima diskutuoti įvairiausiomis temomis: nuo akademinių dalykų iki politikos. Džiaugiuosi tampria lietuvių studentų bendruomene. Galima sakyti, gyvenu lietuvių apsuptyje. Laisvalaikiu, kaip jau sakiau, einu į muzikos koncertus, lankausi mokslinėse ir politinėse paskaitose, bėgioju, tyrinėju miestą.

Ar studijos Kembridže jums kainuoja?

Studijos Kembridžo universitete, kaip bet kuriame kitame Anglijos universitete, kainuoja, ir nemažai - šiemet reikės sumokėti 9250 svarų, jau nekalbu apie pragyvenimo išlaidas. Gyvenimo sąlygos čia tikrai geros. Gyvenu vienviečiame kambaryje bendrabutyje.

Galbūt ieškote galimybės papildomai užsidirbti?

Universiteto politika studentų darbo atžvilgiu griežta - dirbti trimestro (angl. term) metu draudžiama, tačiau leidžiama ir netgi skatinama vasarą. Ir tai man patinka, nes tik nedirbdamas žmogus turi laiko iki galo įsigilinti į studijuojamą dalyką.

Ar jau kuriate tolesnius planus, ką veiksite po studijų?

Mano studijuojama gamtos mokslų programa yra gana plati, taigi pasirinkimų yra itin daug: nuo darbo tarptautinėse korporacijose, bankuose iki savo verslo steigimo arba tolesnių studijų ir mokslinio darbo.

Siejate savo ateitį su užsieniu ar po studijų norėtumėte grįžti į Lietuvą?

Dar taip toli neplanuoju. Į Lietuvą grįžti tikrai norėčiau, manau, kad įgytas žinias sugebėčiau pritaikyti ir Klaipėdoje, kadangi šis miestas neatsiejamas nuo uosto, pramonės įmonių laisvojoje ekonominėje zonoje.

Jau spėjote pasiilgti savo gimtojo miesto?

Tikrai spėjau pasiilgti namų ir nuostabaus vaizdo į Baltijos jūrą nuo Olando kepurės, bet jau greitai į Klaipėdą grįšiu atostogų. Eidamas į Kembridžo universiteto lietuvių bendruomenės susitikimus, visada į švarko atlapą įsisegu mero dovanotą Klaipėdos herbo ženkliuką. Galbūt nuskambės keistai, bet kaip ir daugelis Kembridže studijuojančių lietuvių draugų, pasiilgstu lietuviško maisto. Visų pirma - juodos lietuviškos duonos.