Per savo trumpo gyvenimo 37 metus jis daug ką spėjo: studijos, pedagogas, mokyklos direktorius, vicemeras, verslininkas. Su savo gyvsidabrišku charakteriu stačia galva puolė į Atgimimo bangas - aktyvus Sąjūdžio dalyvis, vienas skautų organizacijos atkūrimo idėjų generatorių. Ir be proto mylimas tiek moksleivių Simono Dacho mokykloje, tiek paauglių skautukų iš visų miesto mokyklų. Nes Rimantas tiesiog užsimiršdavo esąs mokytojas, o tuo labiau mokyklos direktorius, ir su jaunaisiais broliais bei sesėmis skautais galėjo kad ir ant medinio arklio užsėsti ir mediniu kardu mojuoti, įsijausdamas taip, tarsi dalyvautų tikrame mūšyje.
1991 metų sausio įvykiuose Ulia buvo savivaldybės, Girulių televizijos bokšto gynybos organizavimo sūkuryje. Ir puikiai tvarkėsi su štabo darbais. Ir Lietuvos savanorio liudijimas Rimantui Klaipėdoje buvo įteiktas su numeriu 1. Tad aplink R. Ulevičių nuolatos burdavosi patys įvairiausi žmonės, o jis - visų susibūrimų siela, pradedant rotariečiais, baigiant žvejais ir medžiotojais.
Ko bendražygiai, draugai, besibūrusieji aplink jį, palinkėtų, jei Ulia sukviestų į savo jubiliejinį gimtadienį? Kai kuriems bičiuliams šitas klausimas buvo sunkus. Kai kurie atsakymus išpyškino net nesusimąstę. Tarytum jis stovėtų čia pat, greta...
R. Ulevičiaus tėtį, 77 metų Vytautą Ulevičių, užklupau Krakėse, kuriose jis, kaip ir anksčiau, tebeskaptuoja ąžuolus. Jis nė kiek nesuglumo, užkluptas tokio nestandartinio klausimo, ko sūnui būtų linkėjęs jo 50 - mečio proga.
Dar ilgai gyventi. Nes gyvenimas - brangenybė. Ir linkėčiau būti doram, kitus vesti doros keliu. Visada laikiausi nuostatos, kad žmogaus pagrindinis tikslas - kur būtum, ką veiktum, kokių politinių pažiūrų užvaldytas - likti žmogumi.
Žmona Violeta Ulevičienė, sulaukusi to klausimo, paprašė kiek pagalvoti. Ir štai jos linkėjimai, kuriuos ji pavadino "Pasvajojimais".
Sunku įsivaizduoti, kokiame savo gyvenimo kreivės taške jis dabar būtų ir kokius likimo vingius per tuos trylika metų jam būtų tekę įveikti. Bet, atsimenant, koks Rimas buvo kovotojas ir svajotojas, nuoširdžiai tikiu, kad tas taškas kreivėje būtų aukštai. Ir, žinoma, savo jubiliejų jis švęstų su trenksmu būryje draugų, bičiulių, bendražygių ir artimųjų. Tikiu, kad mūsų šeima būtų dar labiau sutvirtėjusi, kad mes būtume vienas kitam ne tik vyras ir žmona dokumentuose, bet kur kas daugiau. Sveikindama jį jubiliejaus proga norėčiau pasakyti, kokią reikšmingą vietą mano gyvenime jis užima ir kokia saugi ir tvirta šalia jo jaučiuosi, kiek daug palaikymo ir supratimo patyriau per tuos metus. O palinkėti jam labiausiai norėčiau saugoti save ir truputį sulėtinti gyvenimo tempą, apžvelgti, kas jau padaryta ir pasiekta, juk tai būtų taip daug...
Bendražygis valdžioje (meras tuo metu, kai R. Ulevičius buvo vicemeras) Povilas Vasiliauskas linkėjo savų taisyklių.
Ulia, nepaisant jo tiesumo, karštumo ir idealizmo, visgi liko ir išliko politikoje. Tokiu atveju 50-mečio proga jam palinkėčiau nesitaikstyti su kitų kuriamomis ir primetamomis žaidimo taisyklėmis, o ir toliau jas pačiam kurti bei dėl jų kautis (kartais tiesiogine prasme). Meras ar ministras Ulia pasišaipytų iš mano tokio palinkėjimo: "O ką, negi panašu, kad man jau reikia linkėti tokių savaime suprantamų dalykų? Tada dar man tuo pačiu palinkėk nepamiršti rytais valytis dantis ... ar kvėpuoti, kad neuždusčiau..."
Bendražygis, ypač skautijoje, Vygantas Kiulkys:
Rimas - be galo teisingas. Tai didžiulė vertybė ir dovana tiems, kurie šalia. Jubiliejaus proga linkėčiau tapti prezidentu arba bent jau ministru pirmininku. Manau, tie palinkėjimai išsipildytų. Nes jis turėjo politinių ambicijų.
Bičiulis ir bendramintis, ypač rengiant džiazo festivalius Klaipėdoje rengime Ovidijus Jankauskas:
Ulia buvo nepailstantis kovotojas. Ne tiesų skleidėjas, jų perpasakotojas, o būtent kovotojas. Tai ir palinkėčiau to kovingumo neprarasti.
Studijų draugas, kalnų sporto ir verslo bandymų bendražygis Mindaugas Karalius linki Uliai žvelgti pirmyn.
Kiek keista ko nors linkėti žmogui, kurio nėra. Bet... Prie 50-mečio ribos kiekvienas priartėjam skirtingai. Ir mano palinkėjimas būtų - nesidairyti atgal, o žvelgti į priekį. Rimo išskirtinis bruožas - mylėti žmones. Ir jis buvo mylimas. Tad dar vienas linkėjimas - neprarasti tos abipusės meilės.
Studijų draugas ir Sąjūdžio bendražygis Gintaras Tomkus:
Rimas - nenustygstantis pokštų, minčių vulkanas, pačių įvairiausių kompanijų siela. Jis trykšdavo hiperidėjomis. Jubiliejaus proga linkėčiau jomis dalintis su jį supančiais ir neskuosti taip greitai, kad mes spėtume jį vytis, per daug neatitrūkdami.
Draugas, ant kurio rankų Rimantas ir užgeso, Jonas Kruševičius:
Ulia - mano geriausias draugas ir šiandien. Per jubiliejų linkėčiau būti tokiam pat ištikimam draugystei, žmogiškumui, kokiu jis sugebėjo būti. Na, susitaikydamas su realybe, palinkėčiau, kad jam ten, aukštybėse, būtų gerai. Ir tikiu, kad taip ir yra.
ULIA. Jo artimųjų, draugų ir bendražygių jausmais - Rimantas Ulevičius greta ir todėl, kad turėjo išskirtinę savybę - mylėti žmones, o šie atsakydavo tuo pačiu.
Albino STUBROS nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą