Lietuvis studentas Japonijoje: japonams, kaip ir lietuviams, svarbu, ką apie juos pagalvos

Pašnekovo manymu, geriausia Lietuvą ir Japoniją lyginti pasitelkiant abiejų šalių visuomenes.

„Pavyzdžiui, lietuviai yra čempionai galvojimo, ką apie juos pagalvos kiti. Bet sakyčiau, kad japonai netgi galėtų pasivaržyti su lietuviais šiuo klausimu. Ką jie bedarytų – galvotų apie karjerą ar ką rengtis einant į lauką – visada turės omeny, ką apie tai pagalvos aplinkiniai žmonės, ir tai juos slegia visą gyvenimą“, – lygina Paryžiaus Science Po ir Tokijo Hitotsubashi universitetų tarptautinių santykių studentas A. Kleiva.

Pasak pašnekovo, Japonija yra „lėto vartojimo“ šalis.

„Daugelis važiuodami į Japoniją tikisi, kad Japoniją bus galima išragauti per vieną savaitę, mėnesį ar metus, ką aš irgi bandžiau padaryti. Tačiau dėl Japonijos kultūros, žmonių pasaulėžiūros, socialinių politinių ypatybių, neužtenka kelerių metų šiai šaliai pažinti“, – tikina A. Kleiva.

Lietuvis pasakoja labai gerai prisimenantis savo pirmąją akimirką Japonijos oro uoste.

„Tai buvo tiesiog oro uosto darbuotojos nusilenkimas, toks labai ceremoniškas pasitikimas. Tai mane šokiravo, nes Europoje tokie dalykai nėra įprasti. Dabar jau grįžęs čia, aš manau, [...] kad Japonija man buvo ganėtinai svetima pradžioje, ir labai keista, kad aš tokią kultūriškai skirtingą šalį sugebėjau prisijaukinti“, – stebisi Tokijo universiteto studentas.

Išsamiau apie lietuvių ir japonų panašumus bei skirtumus – įraše.