Kurtizanė ir maldaknygė. Šventoji ir nusidėjėlė. Mari Diuplesi (Marie Duplessis), viena garsiausių Paryžiaus prostitučių, ne tik grožiu, bet ir kitomis vyrų dievinamomis savybėmis pakerėjo jų širdis. Kurtizanės namuose-salone lankydavosi ne tik jos meilės ištroškę aukštuomenės ponai, bet čia susirinkę tarpusavyje bendraudavo ir politikai, rašytojai, menininkai...
Mari apžavėjo ir Aleksandro Diuma (Alexander Dumas) sūnų, tuomet dar niekam nežinomą dvidešimtmetį. Jų aistra tęsėsi vienerius metus, po to ji pakeitė meilužį. Diuma niekaip negalėjo jos pamiršti, o po dvejų metų, prabėgusių po išsiskyrimo, sužinojo apie mylimosios mirtį: ji baigė gyvenimą vieniša, įklimpusi į skolas, pamiršta garbintojų. Mari gyvenimas tęsėsi vos 23 metus.
EKRANE. Prancūzų aktorė Izabelė Hapet (Isabelle Huppert) vaidina pagrindinę heroję italų režisieriaus Mauro Boloninio (Mauro Bolognini) sukurtame filme "Tikroji damos su kamelijomis istorija" (1981 m.).
Transformacija
Į Paryžių ji atvyko būdama 15 metų - 1839 m., kartu su savo tėvu, ūkininku iš Normandijos. Tuomet jos vardas buvo Alfonsina Plesis (Alphonsine Plessis). Tėvas, kaimo prostitutės ir kunigo sūnus, labai išvaizdus, bet geriantis ir smurtaujantis, paliko dukrą giminaičių priežiūrai, o pats išvyko namo. Alfonsina gyveno savo mirusios motinos pusbrolio šeimoje.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad tėvas tiesiog pardavė savo penkiolikmetę dukrą senam lovelasui, pažadėjusiam ją išmokslinti. Pamokos ilgai nesitęsusios, ir Alfonsina greitai atsidūrusi gatvėje. Vėliau mergaitė dirbusi daržovių ir vaisių parduotuvėje, mažoje smuklėje, skalbykloje, tačiau darbdaviams reikėję ne tiek darbininkės, kiek jos jaunystės ir dieviško grožio. Galiausiai Alfonsiną smuklėje pamatęs turtingas mesjė, Paryžiaus operos teatro (Opera-Comique) direktorius, pastūmėjęs ją į "aukšto rango" vyriškio glėbį.
Šiaip ar taip, po metų ar dvejų, praleistų Paryžiuje, beturtė, beveik beraštė, su kaimietišku akcentu kalbanti Alfonsina įsiveržia į aukštuomenės užkulisius. Kas galėjo prognozuoti tokią transformaciją?
KLASIKA. Aktorė Greta Garbo 1936 m. JAV režisieriaus Džordžo Kjukoro (George Cukor) filme.
Supratusi, ko nori vyrai
Kaip jaunutė kaimietė, atsidūrusi Paryžiuje, taip greitai tapo moterimi, perpratusia, ko iš jos reikia turtingiems vyrams, ir svarbiausia - kaip tuo pasinaudoti? Kas padėjo jai tapti prastos reputacijos Paryžiaus karaliene, ties kurios namais susitelkė visas sostinės dėmesys? Šiuolaikiniai psichoanalitikai, matyt, pasakytų, jog tai buvęs troškimas bet kokiomis priemonėmis išsilaisvinti iš skurdo, nemeilės ir pažeminimų. Troškimas, suteikęs nesubrendusiam vaikui laikiną priegobstį meilės pakaitaluose, padovanojęs surogatinę laisvę ir realią pražūtį.
Ji pakeitė savo vardą į skambesnį - Mari Diuplesi, tačiau visi ją vadino Dama su kamelijomis, kurias ji segėdavo. Nors Mari išsilavinimas buvo minimalus, ji godžiai domėjosi literatūra ir poezija, mokėsi muzikos, grakščių manierų, lankėsi operos spektakliuose, ir niekas jai negalėjo prikišti elegancijos trūkumo.
TV FILMAS. Aktoriai Greta Skaki (Greta Scacchi) bei Kolinas Fertas (Colin Firth) britų rež. Desmondo Deiviso (Desmond Davis) 1984 m. ekranizuotoje meilės istorijoje "Camille".
Dovana literatūrai
Romanas "Dama su kamelijomis", kurį Aleksandras paskyrė mylimosios atminimui, buvo išleistas praėjus metams po jos mirties - 1848 m. Diuma jaunesnysis, visą laiką tūnojęs tėvo šešėlyje, akimirksniu išgarsėjo. Žinoma, literatūrinė herojės istorija kur kas romantiškesnė nei realus Alfonsinos gyvenimas bei Mari pasirinkimai. Romane Margarita nutraukia santykius su Armanu jo tėvo prašymu, kad jų ryšys nepakenktų jaunuolio sesers reputacijai. Iš tikro Aleksandrą išstūmęs varžovas buvo turtingas aukštuomenės ponas.
Šiaip ar taip, nelaimingoji Alfonsina prancūzų literatūrai, ir ne tik, padovanojo vieną garsiausių romanų.
"Brangioji Mari,
aš ne toks turtingas, kad mylėčiau Jus kaip panorėjęs, ir ne toks skurdžius, kad būčiau mylimas taip, kaip norėtųsi Jums. Todėl pamirškime abu: Jūs - vardą, kuris tikriausiai Jums beveik nieko nereiškia, aš - laimę, kuri nuo šiol man nepasiekiama.
Beprasmiška pasakoti, kaip man liūdna, nes Jūs ir taip žinote, kaip aš Jus myliu. Taigi likite sveika. Jūs pernelyg kilni, kad nesuprastumėte priežasčių, paskatinusių Jums parašyti šį laišką, ir pernelyg protinga, kad mane pasmerktumėte.
Su tūkstančiais geriausių prisiminimų..."
(A. Diuma (sūnaus) laiškas)
Manoma, kad vienas paskutinių jos meilužių buvo Aleksandro Diuma (tėvo) pažįstamas kompozitorius ir pianistas Ferencas Listas (Ferenc Liszt). Pasak Paryžiaus gandų, apie Mari jis kalbėjęs kaip apie išskirtinio geraširdiškumo bei inteligencijos, protingą bei diskretišką moterį. Taip, beje, apie ją atsiliepę daugelis jos geradarių, ilgiau ar trumpiau palaikiusių pažintį.
Kai kurie šaltiniai (www.encyclopedia.com) skelbia, jog M. Diuplesi 1846 m. vasario 21 d. Londone ištekėjo už vieno iš savo meilužių prancūzų grafo Eduaro Perego (Edouard de Perregaux), tačiau santuoka negaliojo Prancūzijoje, nes nebuvo patvirtinta prancūzų konsulo. Šiaip ar taip, Mari paskutiniaisiais metais prieš mirtį save vadino grafiene ir prie pavardės pridėdavo dalelę "de".
Mari de Diuplesi mirė 1847 m. vasario 5 d. ir buvo palaidota Monmartro kapinėse. Vietą kapui išpirko grafas E. Peregas.
Pinigai, gauti iš aukciono, pardavus Mari daiktus, buvo skirti padengti skoloms, kurios susidarė dėl ligos.
Spėjama, kad ji turėjo sūnų: 1841 m. jį pagimdžiusi nuo grafo Aženoro de Gišė (Agenor de Guiche).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą