"Ką jūs, didmiesčių gyventojai, žinote apie šviežią rūkyklos dūmu kvepiančią žuvį, paukščių migraciją? Net ir potvynius taip sureikšminat, kad vietiniams sukeliat šypseną..." - sako šilutiškis Marijus Budraitis, dainų tekstų autorius, kurį žino kone visi Lietuvos dainininkai.
Marijų pažįsta ne tik grupių "Vairas", "Jonis" vyrai, atlikėjas Gytis Paškevičius, Algimantas Butnorius. Ramiame 118 gatvių turinčiame mieste gyvenantį dainų tekstų autorių žino kone visi Lietuvos dainininkai. Marijus išleido vieną poezijos knygą "Naktigonė" ir parašė per 200 dainų. Jas suskaičiavo bičiuliai.
Poezija ir dainų tekstai, sakė jis, yra du skirtingi dalykai. Jų neįmanoma sulyginti, kaip ežero, upės ar jūros.
Pirmuosius tekstus parašė S. Donskovui. Vėliau buvo grupės "Vairas", "Jonis", A. Butnorius, G. Paškevičius. Paskui - V. Pavilionienė, Ž. Žvagulis, grupės "Tabasco", "Dreams", "Patruliai", I. Starošaitė, O. Vyšniauskas, K. Jablonskis, Giulija, Birutė ir Andželika Petrikytės.
Labiausiai išpopuliarėjusi yra kaimiškos muzikos ansambliui "Jonis" parašyta daina "Kelias į namus". Prasmingu darbu jis laiko bendradarbiavimą su grupe "Vairas", jam parašytą dainą apie Šiaulius, E. Čivinskui ir Arinai rašytą lietuvišką tekstą "Jausmai".
Radijo stoties "Lietus" top-20 pirmoje vietoje yra Ž. Žvagulis su daina "Mano kiemas" ir septintoje vietoje grupė "Tabasco" su daina "Diena juk nuostabi".
"Dviratukų" nerašytų
Ar esate atsakęs atlikėjui parašyti tekstą? - klausėme M. Budraičio.
Vienus atlikėjus vertinu labiau, kitus - mažiau, bet stengiuosi rasti išeities tašką, kad būtų negėda pasirašyti po savo tekstu.
Rašydamas žinai, kam rašai ir kas ją atliks - elitinis atlikėjas ar pradedantysis dainininkas. Juk, pavyzdžiui, S.Donskovas ar G. Paškevičius nedainuos tokio lygio teksto kaip E. Ostapenka "Dviratuko", kad ir koks šlageris tai būtų.
Tiems, kuriems nerašyčiau, į mane kaip nujausdami ir nesikreipia. Nors buvo atvejų, kai mūsų bendradarbiavimas su kai kuriais žinomais atlikėjais nieko gero nedavė.
Anksčiau būdavo aiškiai įvardijami muzikos ir teksto autoriai. Dabar tai nutylima. Paskutinis nutikimas su jūsų tekstu "Sniegas kaip lietus" - "Žvaigždžių duetuose" dainą atlikusi Mia ir G. Leškevičius tapo vakaro lyderiai, o teksto autorius - užkulisiuose. Paskui ateina laikai, kai, pavyzdžiui, daina "Kregždutės" tampa A. Mamontovo, o ne G. Kuprevičiaus kūriniu.
Sutinku, bet juk čia ne G.Kuprevičiaus ar M.Budraičio problema. Baisiausia tai, kad visur baigia išnykti padorumas. Bet ko norėti, kada įvairiuose dešimtukuose iš televizorių ekranų žinomi Lietuvos žmonės, vertinimo komisijų nariai, lenktyniauja tarpusavyje propaguodami akiplėšišką chamizmą, o Lietuvos publika stebi susidomėjusi.
Manęs daug kas jau nestebina. Be sutikimo ar suderinimo mano tekstu "Jausmai" pasinaudojo A. Valinskas projekte "Kelias į žvaigždes". Ši daina buvo renkama populiariausia projektine daina.
Jūsų veiklos dviem žodžiais neapibūdinsi: įvairių Lietuvos renginių vedėjas, režisierius, Šilutės kabelinės televizijos sporto komentatorius, autorinių laidų vedėjas. Žmogus - orkestras?
Nebūna žmonių, kurie viską darytų vienodai gerai, tačiau kiekviena veiklos sritis ką nors duoda. Nė vienai iš savo veiklų neteikiu pirmumo - kasdienybė vienu ar kitu laikotarpiu viską surikiuoja savo nuožiūra. Tai kaip iššūkis sau pačiam. Jį priimi ir eini tolyn, žinodamas, kad visur yra tūkstančiai ieškančių vietos po saule ir jie tau tikrai nepadės. Greičiau žiūrės su amerikietiška šypsena veide kaip į savo tiesioginį konkurentą, kurio jeigu neįmanoma sunaikinti, tai bent jau pakritikuoti viešoje erdvėje - garbės reikalas. Ir prie to priprasti nėra taip lengva. Nors jeigu kritikuoja - gerai: esi įdomus, stebimas.
Baigęs vidurinę mokyklą iš Šilutės į Vilnių išvažiavote studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet grįžote mokslų nebaigęs. Tėtis sielojosi, kad taip pasielgė jo gabus sūnus.
Vilnius atrodė kaip magiškas miestas su savo idile ir donkichotiškais vėjo malūnais. Kiekvienas jaunuolis po vidurinės mokyklos šventai tiki, kad dabar jam atsiveria visos durys, ir svajonės išsipildys su kaupu.
Gyvenimas užaugina sparnus, pakelia į neregėtas aukštumas, kad po to be gailesčio blokštų žemyn, o mes vėl norėtume kilti. Panašiai kaip sena gigantiška metalinė karuselė, kur viskas taip susipina: žavesys, aukščio baimė ar idiotiška drąsa su individualiuoju ego.
Tėvui buvo skaudu, kad sūnus metė mokslus ir pradėjo velniai žino ką, be jokio ateities finansinio garanto. Man gaila, kad mano geriausių darbų ar įvertinimų už juos jis taip ir nesulaukė. Būtų buvęs laimingas.
Tapote žinomas ne per dieną. Ar iš pradžių negirdėdavote pašaipių replikų: "Ai, iš Šilutės"...
O ką? Šilutė - nuostabiausias miestas su savita architektūra, istorija ir puikia geografine padėtimi. Sėsk Šilutės uoste į laivą - Šyša, Nemunas, Kuršių marios, gera valanda kelionės, - ir esi Nidoje.
Ką jūs, didmiesčių gyventojai, žinote apie šviežią rūkyklos dūmu kvepiančią žuvį, paukščių migraciją? Net ir potvynius taip sureikšminat, kad vietiniams sukeliat šypseną.
Niekada neslėpiau: čia gimiau, augau, gyvenu, čia mano šeima, namai, ir čia, matyt, pasiliksiu. Lietuva nedidelė, todėl kelionės nepatogumų nesukelia.
"Šilutė - nuostabiausias miestas su savita architektūra, istorija ir puikia geografine padėtimi. Sėsk Šilutės uoste į laivą - Šyša, Nemunas, Kuršių marios, gera valanda kelionės, - ir esi Nidoje." Marijus Budraitis su atžalomis vienerių metukų Elze ir vienuolikmečiu Gustu. Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Angelė MOCKUTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą