Nelsonas Mandela: "Ne taip jau ir sunku pakeisti visuomenę - sunku pakeisti save"

Jam buvo siūloma būti genties vadu, bet jis pasirinko kovą su apartheidu, tapo politiniu kaliniu iki gyvos galvos, pirmuoju tamsiaodžiu PAR prezidentu, Nobelio taikos premijos laureatu ir nacijos tėvu. 2010 metais JT paskelbė jo gimimo dieną - liepos 18-ąją - Tarptautine Nelsono Mandelos gimimo diena, kuri nuo to laiko pažymima kasmet.

Sugriovė apartheidą

N. Mandela gimė 1918 m. mažame Gvezo kaime šalia Kunu miesto Mbašės upės pakrantėje ir buvo pavadintas Rolichlachlos vardu, kuris kosų tautos kalba perkeltine prasme reiškia "maištautojas". Kai jam sukako septyneri, mokyklos mokytoja ėmė jį vadinti anglišku Nelsono vardu, o dabar PAR jis dažnai tituluojamas Madiba pagal giminės klano pavadinimą.

20 metų amžiaus Nelsonas turėjo tapti tembų genties vadu, bet atsisakė šios garbės, nusprendęs įgyti teisinį išsilavinimą ir skirti savo gyvenimą kovai su apartheidu. Tai jam kainavo 27 metus kalėjimo. Už grotų Robeno saloje jam buvo skirtas numeris 46664 - tai reiškė 466-asis kalinys 1964 metais.

Tapęs prezidentu jis su bendražygiais iš Nacionalinio afrikiečių kongreso sugriovė apartheido režimą. N. Mandela buvo pirmasis PAR istorijoje tamsiaodis valstybės vadovas nuo 1994 metų gegužės 9-osios iki 1999 metų birželio 16-osios.

Svarbiausi N. Mandelos gyvenimo principai buvo tolerantiškumas ir mokėjimas atleisti. Atėjęs į valdžią, jis nepradėjo keršyti baltiesiems šalies piliečiams.

"Aš laikau rasizmą barbariškumu, nepriklausomai nuo to, ar jį skleidžia baltasis, ar juodasis žmogus. Jeigu norite susitaikyti su priešu, jūs turite dirbti su juo, ir tada jis taps partneriu", - sakydavo jis.

Pasitraukęs iš prezidento posto, N. Mandela tęsė aktyvią visuomeninę veiklą ir vadovavo kovos su AIDS kampanijai. 2005 m. jis tapo UNESCO geros valios pasiuntiniu.

Jo duktė Zinzi sako išaugusi be tėvo, kuris, grįžęs iš kalėjimo, tapo "nacijos tėvu".

N. Mandela sulaukė daugiau kaip 40 vaikaičių ir provaikaičių.

Šeima N. Mandelą ketina palaidoti Kunu mieste kartu su jo velioniais vaikais. Čia yra palaidotas vyresnysis N. Mandelos sūnus Makatas (Makato), kuris mirė 2005 m. būdamas 55 metų, pirmoji duktė Makazivė (Makazive), mirusi 1948 m. devynių mėnesių amžiaus, ir antrasis sūnus Tembekilė (Tembekile), žuvęs per automobilio avariją 1969 m., būdamas 24 metų.

Apie laidojimo vietą buvo sužinota dar šių metų vasarą, kai N. Mandelos sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, ir jo giminės susirinko, kad nuspręstų, kur jį laidoti. Tada netikėtai paaiškėjo, kad N. Mandelos vaikaitis Mandla (Mandla) 2011 m. slapta perlaidojo vaikų palaikus, nugabenęs juos į Mvezo kaimą, kur jis planavo įsteigti senelio mauzoliejų. Giminės kreipėsi į teismą, kuris pareikalavo, kad Mandla tučtuojau grąžintų palaikus į Kunu. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo N. Mandelos artimieji ir jo giminės vyresnieji. Prieš tai buvo atlikta palaikų teismo medicinos ekspertizė, kuri nustatė, kad jie yra eksprezidento vaikų.

N. Mandelos laidotuvės savo dydžiu ir svečių sąrašu turėtų priminti olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijas, prezidento inauguraciją ir monarcho karūnavimą kartu sudėjus. Iš anksto paruoštus laidotuvių planus matęs dienraštis "The Guardian" teigia, kad buvusio šalies prezidento laidotuvės bus didžiausias kada nors šiame žemyne organizuotas renginys.

PAR prezidentas Džeikobas Zuma (Jacob Zuma) pranešė, kad valstybinės laidotuvės vyks gruodžio 15 dieną. Valstybės gedulas truks 10 dienų. Ateinantį antradienį Johanesburgo stadione, kuriame yra 95 tūkst. sėdimų vietų, vyks nacionalinės gedulo pamaldos. Vėliau N. Mandela bus pašarvotas sostinėje Pretorijoje.

"Užgeso didžiulė šviesa"

Dž. Zuma, pranešdamas apie N. Mandelos mirtį, teigė, kad Pietų Afrika neteko "nuostabiausio sūnaus", ir paragino pietų afrikiečius elgtis "kilniai ir pagarbiai", ką įkūnijo N. Mandela.

"Nors mes visi žinojome, kad ši diena ateis, niekas negali sumažinti gilaus jausmo ir skaudžios netekties", - sakė Dž. Zuma.

"Mes netekome vieno įtakingiausio, drąsiausio ir kilniaširdžio žmogaus (...). Savo dideliu kilnumu ir tvirta valia paaukodamas savo laisvę dėl kitų laisvės, Madiba pakeitė Pietų Afriką ir sujaudino mus visus. Jo kelias iš kalėjimo į prezidento postą parodo, kad žmonės ir šalys gali pasikeisti į gerą", - pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama).

"Pasaulyje užgeso didžiulė šviesa, - sakoma Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono (David Cameron) pranešime. - N. Mandela buvo mūsų laikų didvyris."

Prancūzijos vadovo Fransua Olando (Francois Hollande) teigimu, N. Mandela "ir toliau įkvėps kovotojus už laisvę ir suteiks pasitikėjimo žmonėms ginant teisybę ir visuotines teises".

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pažymėjo, kad "kovos prieš smurtą palikimas ir visų formų rasizmo pasmerkimas" ir toliau įkvėps žmones.

Anot Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki-moon), N. Mandela buvo "teisingumo didvyris ir žmonijos įkvėpėjas".

Užuojautą PAR pareiškė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Nelsonas Mandela buvo ir visada išliks įkvėpimo šaltiniu visiems pasaulio žmonėms, kovojantiems už demokratiją, žmogaus teises ir lygybę. Jo nenuilstanti veikla kuriant taikią, demokratinę ir visiems lygią Pietų Afrikos Respubliką ne tik buvo įvertinta Nobelio taikos premija, bet ir tapo pavyzdžiu visiems laisvę mylintiems žmonėms", - rašoma prezidentės užuojautoje, kurioje dar pabrėžiama, kad N. Mandela yra tapęs atsidavimo ir meilės laisvei bei lygybei simboliu, o jo mirtis yra viso pasaulio netektis.

KALĖJIMAN. 1964-ųjų birželio 16-ąją aštuoni vyrai, tarp kurių buvo ir Nelsonas Mandela, išgirdęs nuosprendį, kuriuo įkalinamas iki gyvos galvos už "konsipraciją, sabotažą ir išdavystę", išvežami iš Pretorijos Teisingumo rūmų.

N. Mandelos mintys

Man patinka reguliarūs medicininiai patikrinimai. Dažniausiai daktarai man sako: "Pone Mandela, šią savaitę jūs nemirsite!"
***
Vienas žmogus apie mane pasakė: "Gimęs jis gavo vardą Rolichlachla - drebantis medis. Vėliau jis tapo Nelsonu Mandela ir sudrebino pasaulį." Man nepatinka bandymai iš manęs daryti pusdievį. Aš noriu, kad mane žinotų kaip Mandelą, žmogų su silpnybėmis.
***
Mano šalyje jūs pirmiausiai keliaujate į kalėjimą, o po to tampate prezidentu.
***
Aš tvirtai įsitikinau, kad ryžtas - ne baimės nebuvimas, o pergalė prieš ją. Ryžtingas žmogus - tai ne tas, kuris neturi baimės, o tas, kuris su ja kovoja.
***
Daugelis dalykų atrodo neįmanomi tol, kol jų nepadarome.
***
Stebinantis afrikietiškos muzikos grožis slypi tame, kad ji skamba džiaugsmingai net tada, kai pasakoja tau liūdną istoriją. Tu gali būti vargšas, gyventi iš dėžių pastatytame name, gali būti ką tik netekęs darbo, bet muzika tau visada paliks viltį.
***
Ne taip jau ir sunku pakeisti visuomenę - sunku pakeisti save.
***
Aš dėkingas tiems 27 metams, kuriuos praleidau kalėjime. Jie man suteikė galimybę susikoncentruoti. Kai tik išėjau į laisvę, aš šitą galimybę praradau.
***
Laisvė negali būti asmeninė.
***
Kalėjime aš labai mėgau dirbti su šiukšlėmis. Kartais tarp jų pakliūdavo laikraščių skiautės. Spaudos kalėjime mums niekas neduodavo, tad aš rinkdavau tas skiauteles, nuvalydavau jas ir vakarais tyliai skaitydavau kameroje. Kažin ar kada nors aš dar taip vertinau spaudą.
***
Sunkumai ir negandos sunaikina vienus žmones, bet sukuria kitus.
***
Niekas negimsta nekęsdamas kito žmogaus dėl jo odos spalvos, kilmės ar religijos. Žmonės mokosi nekęsti, ir jei jie gali išmokti nekęsti, reikia stengtis juos mokinti mylėti, nes meilė yra kur kas arčiau žmogaus širdies.
***
Mes turime laiką naudoti išmintingai ir prisiminti, kad gerą darbą galima pradėti bet kurią minutę.
***
Kalbėdamas su žmogumi ta kalba, kurią jis supranta, tu kalbi su jo galva. Jei kalbi su žmogumi jo gimtąją kalba, tu kalbi su jo širdimi.
***
Nė karto nenukristi - ne pats didžiausias gyvenimo nuopelnas. Svarbiausia kiekvieną kartą pakilti.
***
Vakar mane vadino teroristu, o kai aš išėjau iš kalėjimo, daugelis žmonių, įskaitant ir priešus, pripažino mane. Taip aš paprastai sakau tiems, kurie tvirtina, kad jų šalyje už nepriklausomybę kovojantys žmonės yra teroristai. Kas ir ką kaltina terorizmu, priklauso nuo to, kuri pusė laimi.
***
Netgi nematančiam žmogui suprantama, kad JAV - tai grėsmė visam pasauliui.
***
Šviesi galva ir šviesi širdis visada sudaro grėsmingą kombinaciją. O kai tu prie jų pridedi aštrų liežuvį arba pieštuką, išeina kažkas didingo.
**
Aš negaliu pamiršti, bet aš galiu atleisti.
**
Kiekvienas mūsų turi užduoti sau klausimą, ar aš padariau viską, kas nuo manęs priklauso, kad užtikrinčiau stabilią taiką ir klestėjimą savo miestui, savo šaliai.
***
Vienas iš didžiausių žmogaus pasiekimų - įvykdyti savo pareigą nekreipiant dėmesio į pasekmes.
***
Būti laisvu - tai ne tik nusimesti grandines, bet ir gyventi gerbiant ir didinant kitų laisvę.
***
Aš kovojau ir prieš baltųjų, ir prieš juodųjų dominavimą. Mano idealas - demokratinė, laisva visuomenė, kurioje visi žmonės gyvena kartu ir harmoningai, turi lygias galimybes. Vardan to idealo aš ir gyvenu, tikiuosi jį įgyvendinti. Bet jei reikės, dėl to idealo aš esu pasiruošęs ir numirti.

Informacija

Apartheidas (afrikanų kalba "apartheid" - atskiras gyvenimas) - PAR baltųjų vyriausybės 1948-1990 m. vykdyta rasinės segregacijos politika.
Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė (oficialiai buvo keturios: spalvotieji (daugiausia - mulatai), baltieji (būrai, anglai), juodieji (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijiečiai (indai, malajai) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius. Ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose - rajonai. Net ir parlamentas buvo trijų rūmų, kurių kiekviename buvo po vienos rasės (baltųjų, spalvotųjų, azijiečių) atstovus. Juodaodžiai turėjo atskirus savo parlamentus savo teritorijose (bantustanas), bet neturėjo atstovavimo nacionaliniu lygmeniu. Baltųjų teritorijos buvo išvystytos, o kai kurios juodaodžių žemės buvo trečiojo pasaulio lygio.
Negalėdami gyventi kitų rasių miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) bei gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus.
Prieš apartheidą kovojo juodaodžių afrikiečių Vieningas demokratinis frontas, taip pat baltaodžių Progresyvi sąjunginė partija, Pietų Afrikos bažnytinė taryba, kitos organizacijos.
1973 m. prieš apartheidą pasisakė Jungtinės Tautos, nuo 1977-ųjų PAR buvo įvestas ginklų tiekimo embargas. Švelninti politiką pradėta tik XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, kai atšauktas mišrių vedybų draudimas, vėliau spalvotiesiems leista be apribojimų lankytis baltųjų teritorijose.
1990 m. buvo paleisti politiniai kaliniai, 1991-aisiais - panaikinti likę segregaciniai įstatymai, o po 1993 m. Konstitucijos priėmimo juodaodžiai gavo teisę dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą.