Prieš dvejus metus į savo išpuoselėtus naujus namus Klaipėdos centre su šeima atsikrausčiusi Nijolė Pareigytė-Rukaitienė jau iš jų išsikrausto. Tiesa, pačios įrengto buto ji neparduoda, tik išnuomoja – ką gali žinoti, gal dar kada grįš.
„Šis butas dar net nespėjo nusibosti... Žinot, viską čia dariau sau, kaip norėjau, kiekvienas kampas toks mielas ir savas. Kiekvieną kartą juo taip džiaugiausi – butas yra pačiame centre, visą savo gyvenimą buvau susidėliojusi aplink, viskas šalia – būreliai, vaikų aikštelės, parkas, biurai, net visos susitikimų ar renginių vietos. O ir mano tėvai čia. Liūdna palikti Klaipėdą. Lūpą patempus dėjau internetinį skelbimą...“ – pasakojo N.Pareigytė-Rukaitienė.
Nijolė su šeima šiuo butu dar džiaugsis visą vasarą, o jau nuo rugpjūčio pabaigos apsigyvens naujajame būste Kaune.
„Jau ir ten turime butą, jis priklauso vyro šeimai. Nors pati dar jo nemačiau, viskas ten naujai įrengta, vyras viskuo pasirūpino. Beje, ir vieta gera – prie Ąžuolyno, didelis parkas šalia. Man svarbiausia, kad būtų truputį žalumos, nes aš toks gamtos vaikas, ji man būtina. Asfalto negaliu pakęsti, man turi būti medžiai už lango“, – kalbėjo ji.
Pasak atlikėjos, vyro verslui persikėlus į Kauną, šeima jau prieš metus galvojo ir patys ten apsigyventi. Tačiau visgi nusprendė leisti mažajai Patricijai pabaigti darželį.
„Norėjome, kad dukra pabaigtų tai, ką pradėjo. Mes čia lankome nuostabų darželį – ant jūros kranto, tokio daugiau Lietuvoje nėra. Bet ramiai baigsis metai ir važiuosime į Kauną. Šiaip ji jau pati laukia mokyklėlės, būsime paruošiamojoje klasėje“, – pasakojo Nijolė.
O ir vyras Rimvydas, sako, jau pavargo nuo nuolatinio gyvenimo tarp dviejų miestų. „Visą šį laiką jis važinėdavo iš Klaipėdos į Kauną, jau ir taip burbuliuodavo, kad negali normaliai dirbti – viena koja viename mieste, kita – kitame, – juokėsi ji. – Bet tai tikrai sudėtinga. Anksčiau atstumas atrodydavo vieni juokai – sėdi ir nuvažiuoji. O dabar labai gaila laiko, jei vykstu dirbti į Vilnių, kelyje juk praleidžiu 6 val. Aišku, kabi ant telefono, kažkokius reikalus tvarkai, bet mieliau jau tą laiką leisčiau ramiai, namuose.“
Naujos pradžios Kaune Nijolė sako visai laukianti – bus įdomu vėl grįžti į didesnį, šurmuliuojantį miestą.
„Pasikeitus Kauno valdžiai, miestas atsigavo, keliai tvarkomi, atsirado parkų, aikščių, daug žmonių, studentų. Miestas tapo gyvas! Man šiaip nėra problemos, kur gyventi, man svarbu, su kuo. Kai mane vyras iš Vilniaus ištempė, aš žiūrėdavau žinias ir verkdavau, kai matydavau Vokiečių gatvę, Gedimino prospektą... Sakydavau, kad noriu į savo mėgstamą restoraną alyvuogių... Tai jau buvo taip įprasta. Bet keičiasi įpročiai, keičiasi pats žmogus, ima labiau prisitaikyti. O ir šiaip, vyras dabar mane ne į kokį rajoną išveža, o į didmiestį, – juokavo Nijolė. – Kita vertus, Klaipėdoje darosi liūdna gyventi. Jei turi darbą, tai viskas gerai, bet šiaip jaučiamas sąstingis. Nors miestas be proto gražus, labai mielas, gyventojai atsipalaidavę, gyvena kaip kurorte, tokie lėtesni, čia viskas paprasčiau, daugiau šypsenų...“
Rašyti komentarą