Onutė Pučenia: "Niekas nežino, vaike..."

Turėjau galimybių išvykti, tačiau palikti Juodkrantę - ne mano jėgoms. Čia su manimi kalbasi jūra, kartais audroje prašo mano patarimo, bet dažniausiai aš ateinu pas ją atsakymų. Jūra mane išmokė nuostabiausio jausmo - ilgesio.

Ilgesio?..

Mylimojo ilgesio. Aš gi - buvusio jūreivio žmona. Ilgus metus su jūra dalinausi jo glamonėmis, švelniais žodžiais ir rūpesčiu. Dauguma mano eilėraščių - tai jūreivio žmonos godos.

Kada ėmėte eiliuoti?

Dar būdama mokyklos suole, gal septintoje klasėje. Eiliuoti išgyvenimus įkvėpė graži tėviškės gamta, pirmoji meilė ir Salomėja Nėris. Jos kūryba man buvo pagrindinis akstinas ir pačiai dėlioti poetės pėdas. Dar labai patiko Puškino, Jesenino eilės, galėdavau valandų valandas jas skaityti...

Kas buvo pirmieji jūsų vertintojai?

Klasės draugai. Jie mane skatino toliau kurti. Prisimenu, kaip jaudinausi, kai mano eilėraščius pakabino sienlaikraštyje. Atsistojau už kampo ir stebėjau, kokia bus klasės draugų reakcija, kai pamatys mano pavardę. Drebu visa, rankos prakaituoja ir girdžiu: "matai, kaip gražiai Onutė sueiliavo; gabi, tikra poetė". Šie žodžiai buvo tokie svarbūs.

Jau ilgą laiką mokote vaikus lietuvių kalbos. Ar mokiniai seka jūsų pėdomis - rašo eiles?

Mokykloje vadovauju jaunųjų literatų būreliui. Su vaikais išleidome kūrybos knygą "Skambančios kopos".

Jau 45-erius metus dirbu lietuvių kalbos mokytoja. Visą šį laiką kūriau eiles. Tik kartą buvau padarius pertrauką, nes vienas poetas labai sukritikavo, - Onutė prityla, suneria pirštus. - Sielojaus, porą metų nerašiau.

Dabar per savaitę sudedu po vieną eilėraštį. Jaunystėje per naktį sukurdavau po septynis... Juos spausdino tarybinė spauda, girdėdavau gražių atsiliepimų...

O dabar pasidarėte sau labai reikli?

Taip, kiekvienas parašytas žodis man yra didžiulė atsakomybė.

Išties, kalbėti su mažais žmogučiais jiems suprantama kalba nėra paprasta.

Mano informacijos šaltinis yra mokiniai. Matau jų išgyvenimus, norą suprasti. O didžiausias mano kritikas - trylikametis anūkas Vilius. Jis be jokių skrupulų išdėsto visus trūkumus. Būna, kad nusišypso ir pagiria.

O pats nebando kurti?

Bandė kurį laiką. Vilius širdyje yra poetas.

Šią vasarą minėsite gražų gyvenimo jubiliejų. Ką apie save pasakytumėte eilėmis?

Pasakysiu trumputį savo eilėraštį "Tik": "Atlaja ar jausmų pilnatis/ Jūra manęs nepalieka/ už prielankumą paprašo gyvenimo/ Daugiau nieko".