R. Mikelkevičiūtė: Jei norite mane nubausti – ištremkite į negyvenamą salą

R. Mikelkevičiūtė: Jei norite mane nubausti – ištremkite į negyvenamą salą

„Visada sakau, jeigu mane norite nubausti, tai ištremkite į negyvenamą salą. Aš be žmonių ir bendravimo tiesiog negaliu“, – sako žiūrovų mylima televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.  Balandžio 27 dieną iškalbingajai moteriai sukanka 46-eri.

Nuo pirmųjų dienų, kai moteris pasirodė televizijoje, R. Mikelkevičiūtė išsiskyrė iš visų kitų. Į ilgaplaukių televizijos vedėjų būrį ji įsiveržė žavinti ne tik maištingu stiliumi, bet ir drąsa – net pačioje karjeros pradžioje Rūta nevengė pašnekovams užduoti pikantiškų klausimų. 

Dar prieš kurį laiką portalui Alfa.lt žinoma moteris atskleidė, kad dirbdama vadovaujasi viena taisykle – su pašnekovais visuomet būna nuoširdi.

„Jei aš norėsiu paklausti, kaip tavo meilužė gyvena, tai taip aš ir klausiu. Aš neklausiu, kaip tu augini gėles. Žinoma, tada atsiranda rizika, kad negausiu interviu, bet aš geriau neapgausiu žmogaus ir man nereikės jį sutikus pereiti į kitą gatvės pusę. Apskritai, santykiai su kitais žmonėmis yra pats svarbiausias dalykas. Juos reikia branginti“, – tikino Rūta.

Paklausus, iš kur semiasi drąsos klausti net pačių nepatogiausių klausimų, R. Mikelkevičiūtė tik atšovė: „Aš, nežinau, ar čia drąsa. Čia mano tokia profesija, aš esu žurnalistė ir darau tai, ką reikia. Mano pašaukimas toks ir man tai labai patinka“, – tikino žinoma moteris.

Nors dabar R. Mikelkevičiūtė žiniasklaidoje nardo kaip žuvis vandenyje ir, rodos, gali prakalbinti net nekalbiausią pašnekovą, tačiau pačioje karjeros pradžioje buvo visko. Rūta neslepia, kad ir ji susidūrė su įvairiomis baimėmis.

„Taip, buvo visko. Karjeros pradžioje beprotiškai bijojau skambinti pašnekovams, o dabar dukrai vis patariu, kaip su tuo kovoti. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą ji nuvyko į žurnalistų stovyklą.

Pamenu, ji paskambina man iš stovyklos ir sako: „siaubas, kai man reikia paskambinti pašnekovui, man širdis į kulnus nusirita“... Taip, taip iš tikrųjų būna, bet geriausias ginklas kovoti su savo bėda, su savo silpnybėmis – dirbtinai ar specialiai kurti tas situacijas, kurių tu bijai. Jei aš bijau paskambinti žmogui, tai aš specialiai imsiu ir paskambinsiu.

Nėra kito būdo, – tikina pašnekovė ir prisimena savo praeitį. – Aš neturėjau kito būdo, neturėjau kur dingti. Man reikėjo paskambinti ir premjero patarėjui, ir prezidento patarėjui, ir tuometiniam prezidentui. Ir nieko – nenumiriau“, – sako garsi moteris.

Sidebar placeholder