T. Mackevičius didelę savo laisvalaikio dalį skiria visuomenės švietimo projektams, kaip antai Mokykla.org (naujoviško švietimo aktualijos) ar TavoRankose.org (virtuali lietuvių katalikų bendruomenė). Tai projektai, gimę iš idėjos ir noro skleisti žinias, telkti bendraminčius; ne siekiantys naudos, bet ją teikiantys.
Komfortas ir laimė
Kalbant apie tėvystę apskritai, moterys šioje srityje turi pranašumą: jų ryšys su vaikais - ne tik dvasinis, bet ir fiziologinis. Vyrui gamta tokio ryšio nedavė. Jis turi įdėti daugiau pastangų, kad suvoktų savo uždavinį šeimoje. Sutinkate?
Tiek vyras, tiek moteris aukojasi dėl bendro labo. Būtent tai juos sujungia į vieną kūną - šeimą. Vyras turi išmokti atsižadėti savęs vardan šeimos. Moteris dėl šeimos gerovės turi apsiginkluoti nuolankumu.
Aukotis, atsižadėti... Argi šeima nėra laimė?
Turiu galvoje - atsižadėti savo asmeninio, egoistinio komforto, kuris dažnai supainiojamas su laime.
Asmeninė "laisvė", arba asmeniniai patogumai, dar nėra laimė.
Koks, jūsų manymu, turėtų būti tėvo statusas šiuolaikinėje šeimoje?
Mes daug skaitome apie vyro vaidmenį aprūpinant šeimą finansiškai, užtikrinant jai stabilumą ir panašiai. Mažiau rūpinamės tuo, koks vyro vaidmuo šeimos dvasiniame gyvenime.
Šiandienos pasaulyje, kur daugiausiai dėmesio nukreipta į seksualumą, vyrai tapo dvasiniais impotentais. Tad kyla klausimas: ar vyras, kuris nėra tvirtas dvasiškai, neturi tvirtų moralinių nuostatų, gali prisiimti atsakomybę? O kai reikia pasiaukoti dėl šeimos, ar jis sugebės paminti savo ego ir užtikrinti tikrąjį stabilumą šeimai, kuris nėra matuojamas vien eurais?
Kuo matuojamas?
Ramybe bei tarpusavio pasitikėjimu. Atsakomybe. Šiais laikais, kai žmonės gyvena dėl asmeninės "laimės" ir "laisvės",atsakomybė nejučia tapo deficitu. Asmeninės laimės siekiamybė tapo lengvu pasiteisinimu sunkiose situacijose, kai reikia rinktis tarp šeimos išsaugojimo ir savo komforto.
Kaip "pamatuoti", kad vyras yra pasirengęs tokiai atsakomybei - būti tėvu?
Vienas pirmųjų faktorių, liudijančių, kad vyras yra pasirengęs kurti šeimą, - jo gebėjimas prisiimti pareigas, gebėjimas atsižadėti savęs vardan kitų. Kita vertus, neretai vyrams net neleidžiama šeimoje būti vyrais, o kai jie atsisako savo statuso - tuomet kaltinami dėl neveiklumo ar nenoro prisidėti prie šeimos gerovės. Tad iš dalies ir moterys yra atsakingos šioje situacijoje...
Modelis
Šiuolaikinės šeimos modelis: kaip jį įsivaizduojate?
Aš katalikas, ir tai vertinu iš dvasinės perspektyvos. Krikščioniškos šeimos modelis yra hierarchinis: Dievas, tėtis, mama ir vaikai.
Tėtis, po jo - mama. O kaipgi lygios teisės?
Suprantama, europietiška lygių teisių doktrina ir feminizmas įžengė ir į šeimas. Ar tai padeda joms išlikti ir klestėti? Priešingai: tai jas naikina.
Kokiais būdais pats siekiate būti geras tėvas auklėdamas savo vaikus?
Pirmiausiai noriu pasakyti, kad tikrai nelaikau savęs idealiu tėvu.
Antra, visuomenės spaudimas būti idealiam iš dalies sukuria situaciją, kuri nėra sveika: vyrai, nesugebėdami atitikti idealo, numoja ranka ir atiduoda savo tėvystės pareigas mamų žinion.
Kalbant apie mūsų šeimos sprendimus, mes abu su žmona nutarėme neleisti vaikų į darželį. Todėl turėjome apkarpyti savo etatus darbovietėse.
Turbūt tai nebuvo lengvas sprendimas. Atsiliepė šeimos biudžetui.
Pirmieji metai buvo sunkūs, bet dabar apsipratome, ir, manau, jau po truputį pradedame matyti tos aukos vaisius. Nors pinigų yra mažiau, bendro šeimos laiko - daugiau, tad daugiau ir kartu išgyventų momentų, daugiau gražių akimirkų.
Teisingumas ir meilė
Ką geriausio tėtis gali duoti vaikui?
Vienas brangiausių dalykų, kuriuos mes galime duoti savo artimiems žmonėms, yra mūsų pačių laikas ir dėmesys. Skirti savo vaikams daugiau laiko - tai pažinti juos geriau, patirti kartu dalykus, situacijas, kurių metu gali vaikams perteikti savo patirtį, atsiverti, atskleisti savo vidinį pasaulį.
Kažkur esu skaitęs, kad tėvas šeimoje įkūnija, atskleidžia Dievo teisingumą. Mama - Dievo meilę. Tokiu būdu šeima sukuria šiltą ir sveiką aplinką vaikams augti. Vaikai išmoksta meilės, paklusnumo, nuolankumo ir teisingumo.
O ko jus patį moko vaikai?
Aš turiu dvi mergaites - trejų ir vienerių metų amžiaus. Patyriau, kad vaikai išties yra labai reiklūs mokytojai. Kartais matau, kad kovoju su savo paties genais, - juokiasi. - Mažas buvau labai užsispyręs - su tuo susiduriu ir augindamas savo atžalas. Vadinasi, šiuo metu mokausi kantrybės, švelnumo.
Ar tėtis turi būti griežtas?
Pastebėjau, kad iš pradžių buvau labai griežtas, bet supratau, jog tikrai nenoriu, kad vaikai manyje pamatytų vienpusišką, "sausą" griežtumą ir drausmę. Nuolat mokausi net ir būdamas griežtas būti mylintis.
Griežtumas be meilės neduos gerų vaisių.
Kelias
Kokie jūsų gražiausi, brangiausi prisiminimai apie savo tėvą?
Kaip vaikui, kurio tėvai išsiskyrė jam esant vos vienerių metų, man sunku ką nors pasakyti. Džiaugiuosi, kad mano mama sugebėjo peržengti praeities kartėlį ir tikrai stengėsi, kad aš kuo daugiau bendraučiau su savo tėvu, net ir lankydamasis jo naujoje šeimoje.
Ar toks bendravimas buvo vertingas?
Nors tai nebuvo idealūs santykiai, bet tuose susitikimuose tikrai buvo gražių ir vertingų momentų. Šiais laikais, kai daugiau nei pusė šeimų išyra, manau, tai yra geras patarimas išsiskyrusioms šeimoms: sugebėkite peržengti savo pyktį, nusivylimą ir neatimkite iš savo vaikų tėčio ar mamos, nes vaikui jų niekas nepakeis.
Kai tėčio nėra: kas galėtų vaikui atstoti tą trūkstamą tėvišką dvasią?
Kaip ir kiekvienas vaikas, kuriam gyvenime trūksta esminio komponento, taip ir aš ieškojau kokio nors atitikmens. Laimei, turėjau nuostabų senelį. Jis buvo Lietuvos partizanas, vėliau ilgus metus kalėjo Sibiro kalėjimuose. Grįžęs į Lietuvą, gyveno ramų gyvenimą. Aš visuomet prisimenu jo vidinę ramybę, susivaldymą, švelnų humoro jausmą, besišypsančias šviesias akis ir į tolį nukreiptą ilgesingą žvilgsnį. Tai buvo žmogus, kuris žodžius vartojo taupiai. Supykusį jį mačiau labai retai. Senelis mokėjo dirbti visus ūkio darbus, skaniai gaminti valgį... Per daug nesiskųsdavo dėl mažesnių ar didesnių gyvenimo išbandymų. Taigi ne žodžiais, o pavyzdžiu mane mokė pagarbos žmonėms, meilės darbui, mokėjimo ir nusileisti, ir būti tvirtam, kai to reikia. Būtent mano senelio pavyzdys rodė kelią į tikrą šeimos darną.
Turėdamas tokį pavyzdį, tapote geru tėčiu.
Kažkas protingai pasakė: yra klaidų, iš kurių žmogus gali pasimokyti tik jas padaręs. Aš vis dėlto patvirtinau statistiką - patyriau skyrybas. Pirmoji mano santuoka iširo.
Iššūkis
Ko palinkėtumėte vyrams Tėvo dienos proga?
Visiems vyrams linkiu mokytis iš kitų klaidų, nes sulaužyti likimai lengvai neatstatomi.
Kas, jūsų požiūriu, yra tikrasis vyriškumas? Ką reiškia būti vyru šiuolaikinėje visuomenėje?
Manau, jog tai drąsa paneigti šio amžiaus dvasią ir puoselėti savo šeimoje tradicines krikščioniškas vertybes. Vyrai mėgsta iššūkius, o šis iššūkis tikrai vertas dėmesio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą