Vienišas neįgalaus berniuko tėtis sulaukė ir pikantiškų moterų pasiūlymų

Per nuo publikacijos praėjusį pusmetį daug kas nutiko: Marius sulaukė ir nemažos gerų žmonių finansinės paramos Danieliaus gydymui užsienyje, ir moterų pasiūlymų susipažinti, ir net buvusios žmonos kvietimo į teismą už šmeižtą.

Šį rudenį Danielius, kaip ir priklauso visiems septynmečiams, iškeliavo į pirmąją klasę. Jis lanko Medeinės mokyklą, skirtą intelekto sutrikimų turintiems vaikams.

„Pedagogai ten prie vaikų su specialiaisiais poreikiais įpratę, bet ir ten išgirdome, kad mūsų atvejis per sunkus. Danieliui kartą ar du per valandą reikia nusiurbti gleives, tai nėra sudėtinga, bet mokytojai ir jų padėjėjai nenori prisiimti atsakomybės, o seselei būtų sudėtinga nuolat jį prižiūrėti. Na, bet gal taip ir geriau – jam skirtas namų mokymas, ir mokytoja dirbs vien su juo“, – pasakojo tėtis.

Kaip mokosi vaikas, kuris negali nieko pasakyti ir nė neaišku, ką jis supranta? Per matematikos pamokėlę mokytoją lenks jo pirštukus ir juos skaičiuos, per pasaulio pažinimo pamokėlę jam į ranką įdės akmenuką ar ja lies gyvūno kailiuką ir aiškins, kas tai, ir panašiai. Ar tėtis tikisi, kad Danielius kažko išmoks? „Bendravimas su vaiku, jam skiriamas dėmesys tikrai bus jam naudingas“, – atsakė tėtis.

Daug neabejingų žmonių aukojo pinigus Danieliaus gydymui užsienyje ir, tėčio teigimu, jam pavyko pasistūmėti pirmyn: jis labiau reaguoja į šviesą, daugiau domisi aplinka, pradėjo pats ryti maistą, kiek pajudina rankytes, rodo norą kažką sakyti, nors garsų išleisti jam ir nepavyksta. „Suprantu, kad kitiems tai atrodo smulkmenos, bet mums tokie pasiekimai atrodo labai svarbūs – mažais žingsniukais judame pirmyn“, – Marius mėgina į situaciją žiūrėti optimistiškai.

Už paaukotus pinigus jis su sūneliu vyko į Novosibirską, kur Danieliui taikyta makrofagų terapija. Jos principas tas, kad iš vaiko paimama kraujo, iš jo išauginamos specifinės ląstelės, reikalingos neurologinėmis ligomis sergantiems ligoniukams, ir jomis praturtintas kraujas suleidžiamas atgal. Būtent Novosibirske tėtis pastebėjo, kad sūnus, kuriam gydytojai yra diagnozavę aklumą, labiau reaguoja į šviesą. „O gal jis mato ir daugiau, bet negali to pasakyti“, – pastebėjo Marius. Po makrofagų terapijos Danielius ir pramoko pats nuryti maistą, tiesa, dar reikės atlikti tyrimą, kuris parodys, ar maisto nepatenka į plaučius.

Netrukus po kelionės į Novosibirską Skersiai vyko į Adeli medicinos centrą Slovakijoje, kur Danielius buvo intensyviai mankštinamas, masažuojamas ir kitaip lavinamas. „Įsitikinau, kad reabilitacijų Slovakijoje ir Lietuvoje skirtumas didžiulis. Ten vaikas buvo mankštinamas labai intensyviai, ir iš jo veido išraiškos mačiau, kad jam smarkūs judesiai labai patinka, po to ir pats stengėsi judėti. O Lietuvoje su vaiku elgiamasi kaip su krištoliniu. Reabilitacijoje sakiau, kad jam labai tinka intensyvesni judesiai, o jeigu jam nepatiks, tai tikrai bus matyti, bet jis toliau tarsi nuo kažko saugomas. Na, o tai, ko pavyko pasiekti Slovakijoje, palengva užsimiršta, jo raumenys vėl aptingsta“, – sakė Marius.

Ir pridūrė, kad dabar sūnaus rankytės ir kojytės, kurios buvo tarsi sustingusios, dabar daug lankstesnės. Be to, jei seniau pasodintam vaikui galvytė nusvirdavo žemyn, ją turėdavo pakelti suaugusieji, o dabar berniukui kartais pavyksta ją pakelti pačiam.

Marius labai džiaugiasi tuo, kad spalio mėnesį su sūnumi vėl vyks į Adeli medicinos centrą. Šįkart tokią galimybę jam suteikė viena Airijos lietuvių šeima (tapatybės ji prašė neatskleisti), paaukojusi reabilitacijai reikalingus 4000 eurų. „Jie tiesiog užsiminė, kad norėjo padėti vienam neįgaliam vaikui, ir iš kelių variantų pasirinko mus. Žinoma, esu jiems labai labai dėkingas“, – sakė Marius.

Netrukus jis pirmą kartą gaus išmoką, kuri surinkta iš jo sūnaus paramos fondui žmonių skirto 2 proc. pajamų mokesčio, be to, finansiškai paremti žadėjo viena televizijos laida – galbūt ir susidarys suma, reikalinga dar vienam gydymo ciklui Novosibirske.

Sulaukė tiesmukų moterų pasiūlymų

Po to, kai Marius su sūnumi sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, jam teko ir apsilankyti policijoje, kad pasiaiškintų dėl buvusios žmonos skundų dėl šmeižto. Vyras tikina, kad pasakojo apie ją tik tiesą. „Kas ji per moteris, parodo ir jos vienoje TV laidoje pasakyti žodžiai, kad verčiau jau sūnus būtų miręs“, – įsitikinęs vyras.

Jis keletą kartų sulaukė iš Danieliaus mamos piniginių pavedimų vaiko išlaikymui, o vėliau ji vėl nustojo mokėti. Ir noro su sūnumi susitikti neparodė – per trejus metus, kai vaikas gyvena su tėčiu, su juo tebuvo susitikusi du kartus.

Užtat po straipsnių apie vienišą rūpestingą vyrą pasirodymo šis sulaukė daug įvairių moterų žinučių ir pasiūlymų. „Buvo net tokių tiesmukiškų pasiūlymų, kokių, įsivaizduoju, sulaukia Lietuvos žvaigždės. O kitos moterys subtiliau parašydavo, kad norėtų susitikti ir kad nebijotų rūpintis neįgaliu vaiku. Rašė ir ne viena vieniša mama, auginanti du vaikus. Aš savo sūnumi pasirūpinu, taip pat dirbu ir laiko turiu tikrai mažai, tad nesugebėčiau jo rasti dar dviem vaikam“, – sakė Marius.

Visgi jis prasitarė į kelis pasimatymus su moterimis nuėjęs, bet jomis nesusižavėjęs ir santykių netęsęs. „Prisipažinsiu, jaučiu naujų santykių baimę. Dabar, kai mums labai padeda seneliai, mes Danieliumi bendromis jėgomis gerai pasirūpiname ir susitvarkome – baisu būtų kažką gyvenime keisti“, – sakė vienišas tėtis.

Danieliui skirtą paramos fondą rasite čia.