Klaipėdos NT rinkoje vietos bendrabūvių projektams nėra

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie uostamiesčio ekonominį potencialą ir NT rinkos perspektyvas, nekilnojamojo turto bendrovės „Eriadas“ savininkas Donatas Jurevičius akcentavo, kad jo įmonė yra „co-living“ projektų pradininkė Lietuvoje ir šiuo metu turi apie 700 tokių būstų.

Investicijos į „co-living“ projektus vis geriau vertinamos tarp institucinių investuotojų, tačiau pats „Eriadas“, šiuo metu Klaipėdoje vystantis didelį „Bastionų namų“ projektą šalia Dangės upės, „co-living“ projekto planų uostamiestyje neturi.

„Eriado“ savininkas skaičiuoja, kad 200 vietų „co-living“ projektas yra optimalus, o Klaipėdos rinkai užpildyti užtektų ir 150 vietų. Šiuo metu nedidelį tokio tipo apgyvendinimo projektą Klaipėdoje yra įgyvendinusi tik „Light House“.

Pasak D. Jurevičiaus, šis gyvenimo būdo ir nuomos modelis sostinėje bei Kaune jau įgauna pagreitį, tačiau Klaipėdoje kol kas lieka beveik neišnaudotas.

„Co-living“ - tai ne tiesiog butų nuoma. Tai apartamentai su papildomomis paslaugomis ir bendromis erdvėmis - sporto sale, darbo kambariais, poilsio zonomis. Gyventojams suteikiama ne tik gyvenamoji vieta, bet ir socialinė aplinka, bendruomenės pojūtis", - sako D. Jurevičius.

Anot jo, tokios erdvės gyventojas, nuomodamas 25 kv. m, dėl bendrų erdvių gauna komfortą, prilygstantį 70 kv. m būstui. Be to, toks gyvenimo būdas labai skatina bendruomeniškumą ir socialinių santykių formavimąsi, kas itin patrauklu jaunam žmogui.

Tradiciškai tokie projektai dažniausiai vystomi centrinėse ar aktyviai urbanizuotose teritorijose, netoli darbo vietų ar universitetų. Patogu ir tai, kad gyventojai gali pasirašyti sutartį per dieną, įsikelti kada nori ir išsikraustyti be biurokratinių kliūčių - tai sprendimas žmonėms, vertinantiems mobilumą ir lankstumą.

„Co-living“ yra patrauklus miestuose, kuriuose gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln. ir daugiau - kai reikia spręsti laiko, sugaištamo pasiekti darbo vietą, klausimą. Mažesniuose miestuose gyventojai dažniausiai gali rinktis didesnį būstą.

„Apie 50-65 proc. “co-living„ projektuose gyvenančių žmonių Lietuvoje yra užsieniečiai. Jie šį modelį atpažįsta - jiems tai įprasta praktika. Tokie projektai siūlo stabilumą, kokybę ir aiškius standartus.“

Vis dėlto Klaipėda, anot jo, kol kas šiai tendencijai nėra labai palanki. Mieste nėra pakankamos nei studentų, nei jaunų specialistų koncentracijos, kuri galėtų užpildyti didesnio masto „co-living“ namus.

„Klaipėda šiuo metu nėra studentų miestas. Dėl to ir “co-living„ čia beveik neegzistuoja. Rinkos poreikius kol kas visiškai patenkina esamos nuomos galimybės - papildomos pasiūlos tiesiog nereikia“, - sako verslininkas.

Ekonominiai skaičiai taip pat iliustruoja situaciją. Klaipėdoje būsto nuomos kainos vidutiniškai yra 30-35 proc. mažesnės nei Vilniuje, o atlyginimai - tik apie 12 proc. mažesni. Naujo dviejų kambarių buto nuomai įpirkti klaipėdiečiui reikia dirbti apie 9,7 metų, o vilniečiui - apie 10,9 metų. Šie veiksniai lemia, kad patraukliau yra nuomotis įprastą būstą - didesnis būsto įperkamumas bendrai mažina nuomos poreikį.

Be to, Klaipėdoje nemažą dalį būsto fondo sudaro valstybiniai bendrabučiai ir socialiniai butai, todėl investuotojams sunku matyti čia vietą stambiems „co-living“ projektams.

Didelio masto projektas - pavyzdžiui, apie 200 apartamentų viename name - uostamiestyje šiandien ekonomiškai būtų sunkiai pagrindžiamas. Potencialiai Klaipėdoje galėtų atsirasti maži (boutique) tipo „co-living“ projektai.

„Klaipėda juda į priekį, bet dar ne tokiu tempu, kuris leistų šiai rinkai augti“, - pažymi NT ekspertas.