Algimantas Rusteika: Dronų šešėliai virš Baltijos šalių – strateginis manevras ar suvereniteto kaina?

Visuomenės veikėjas Algimantas Rusteika savo naujausioje apžvalgoje kelia drąsią prielaidą: kaip mažiems, techniškai pažeidžiamiems dronams pavyksta įveikti tūkstančius kilometrų per itin tankiai saugomas teritorijas?

Atsakymas, pasak autoriaus, slypi ne tik pažangioje navigacijoje, bet ir pasirinktose skrydžio trajektorijose. 

Ilgi nuotoliai mažiems dronams kelia milžiniškų techninių iššūkių – nuo ryšio praradimo iki intensyvaus GPS trikdymo bei sudėtingų oro sąlygų. 

Karo zonose veikianti elektroninė kova yra negailestinga: GNSS (palydovinės navigacijos) slopinimas ir ryšio blokavimas gali priversti droną nukristi ar pasiklysti dar nepasiekus tikslo. 

Be to, Rusijos ir Baltarusijos pasienio zonos yra akylai saugomos ankstyvojo perspėjimo sistemų bei radarų, kurie identifikuoja ir naikina bet kokį neidentifikuotą objektą.

A. Rusteika pastebi, kad būtent todėl Ukrainos dronų spiečiai dabar gali būti siunčiami ne tiesiai per fronto liniją ar Baltarusiją, o aplinkiniu keliu – per Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdves.

Toks manevras leidžia apeiti pagrindines Rusijos oro gynybos zonas, kuriose dronai būtų sunaikinti dar kelyje. 

Autoriaus teigimu, tai yra efektyviausias būdas su minimaliais nuostoliais pasiekti Leningrado srities pramonės objektus, tačiau toks sprendimas turi ir kitą, politiškai jautrią pusę.

Bet koks neidentifikuotas ar priešiškas orlaivis NATO narės oro erdvėje teisiškai yra laikomas šiurkščiu pažeidimu ir privalo būti neutralizuotas. 

Tačiau šiuo atveju, anot A. Rusteikos, stebime paradoksalų reiškinį – jei Lietuvos ir kaimyninių valstybių suverenitetą pažeidžia „demokratiniai“ Ukrainos dronai, į tai žiūrima pro pirštus. 

Autorius negaili aštrios kritikos tokiai laikysenai, pabrėždamas, kad mūsų oro erdvės kontrolė esą tapo selektyvi, o oficialioji valdžia nuolaidžiauja strateginiams partneriams net ir savo piliečių saugumo sąskaita.

Didžiausią susirūpinimą A. Rusteikai kelia galimos techninės klaidos kaina. 

Jis kelia dramatišką klausimą: kas būtų atsakingas, jei dėl elektroninės kovos poveikio ar gedimo toks ginkluotas dronas sprogtų ne tuščiame lauke, o tankiai apgyvendintoje Lietuvos vietovėje? 

Autoriaus nuomone, už tokias pasekmes vargu ar kas prisiimtų atsakomybę, o oficialusis naratyvas bet kokią tragediją greičiausiai nukreiptų tik prieš vieną pusę, ignoruodamas pačios taktikos rizikingumą. 

Tad kol dronų karas persikelia į naujus geografinius horizontus, Lietuvai tenka balansuoti tarp besąlygiško palaikymo ir savo pačios suvereniteto užtikrinimo.

Šaltinis: VE.lt įžvalga pagal A. Rusteikos viešus įrašus