Architektas Romas Gailius: Žiūrint foto net nesitiki - kokią galingą, gyvą upę Klaipėdoje turėjome

Pajausti pakrantėse stovėjusių pastatų ir miesto gyvenimą upės pakrantėje, pačioje upėje šalia kurios ir gal todėl čia gimė miestas.

Sovietmečiu, vaikystėje (apie 1960-1970) dar pamenu vaikai Dangėje gaudėme vėžius, maudėmės net keliuose upės paplūdimiuose, galop upės pakrantėje pristačius fabrikų, gamyklų, šiaurinėje miesto dalyje naujų kvartalų  ji virto į nuodingų nuotekų kloaką.

Atgavus nepriklausomybę  truputi apsivalėme, bet ir dabar dar apleistų, pramoninių teritorijų pakrantėse apstu. 

Krantines kuriame be funkcijos, prasmės ir su nuolatiniu, negailestingu upės vagos siaurinimu statant naujas krantines ir taupant „centus“. 

Tuo pat dar ir miesto centro ateičiai kuriant naujas patvankos problemas. 

Buvusio gyvenimo neatkursime ir niekam to nereikia, bet...

Kas svarbiau ir kas ta vertybė projektuojant, statant miesto centre upės pakrantėse?

Naujas pastatas ar upė? 

Gyvenimas upėje ir pakrantėse ir tik po to pastatas?

Ar nors toks kuris turi idėją kaip atgaivins gyvenimą upėje? 

Žiūrint foto net nesitiki - kokią galingą, gyvą upę turėjome. Su tikra jūrinio miesto dvasia ir gyvenimu iš kurių liko tik lozungai.

Taip sakant - reakcija į buvusios upės prieplaukos kviestinį architektūrinį konkursą.

Pirmoji foto ( apie 1933) - tai ta pati vieta kurioje planuojamas naujas pastatas.  

Čia iki karo buvo turgus. 

Sovietmečiu pastatyta upių stotis su bilietų kasomis  keltams, „raketai“ .  

Visos foto I. Simonaitytės bibliotekos archyvų.