Artūras Žalys

Artūras Žalys: Ar Lietuvoje valstybinės šventės yra neiti į darbą?

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayoru siūlo panaikinti dvi šventines nedarbo dienas savo šalyje, tam, kad 2026 m. biudžete numatyti didesnes išlaidas Prancūzijos gynybai. Iš laisvadienių jis siūlo išbraukti Velykų pirmadienį ir Gegužės 8 d.- Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

Niekur neskubėti įpratę prancūzai žino savo vertę, mėgsta laisvadienius, juolab, kad kėsinamasi į jų Velykas, todėl gali prieštarauti ir protestuoti. Bet ne apie tai kalba. 

Kalba apie Prancūzijos valdžios sveiko proto mentalitetą.

Deja, Lietuvoje yra kitaip. Valdžia elgiasi priešingai. Žmonėms keliami mokesčiai, nes reikia daugiau pinigų gynybai. 

O valstybinių švenčių laisvadienius nori plėsti iki begalybės. 

Maždaug, valdžios logika reikėtų suprasti taip: mes iš jūsų paimsime daugiau pinigų, bet užtat galėsite mažiau dirbti. 

Ar kas nors paklausė Lietuvos žmonių, ar jie su tokia iškreipta valdžios logika sutinka? Niekas nepaklausė. Pavyzdžiui, aš nesutinku.

Štai, Seimo pirmininkas sugalvojo, kad visiems lietuviams svarbią datą Sausio 13- ą Laisvės gynėjų dieną paskelbti nedarbo diena. Seimas svarsto šį pasiūlymą ir labai didelė tikimybė, kad pritars savo pirmininko iniciatyvai.

Kodėl tai reikia daryti? Sausio 13- oji yra diena, kada mes prasmingai ir pagal savo susiformavusius įpročius bei tradicijas prisimename už laisvę žuvusius žmones, pasidaliname savo įspūdžiais ir patyrimais apie to meto įvykius. 

Prie ko čia darbas? Ši diena yra darbo diena ir niekam ji netrukdo. 

Jaunoji karta mokyklose simboliškai uždega žvakutes ant mokyklos palangių, istorijos mokytojai papasakoja apie šios dienos svarbą Lietuvai, vyksta jaunų žmonių ekskursijos į vietas, kurios susijusios su Sausio 13-a. 

Žodžiu, turime susiformavusias gražias tradicijas ir kam jas griauti? Paskelbus nedarbo dieną, mokyklos nedirbs ir moksleiviai geriausiu atveju sedės niurią žiemos dieną namuose bei judins Tik Tok‘ą. 

Dar namie bus ir išeiginę turintys moksleivio tėvai, kurie greičiausiai važiuos į Akropolį ar Senukus, nes namie nėra ką veikti.

Kodėl didžioji dalis Lietuvos politikų galvoja, kad norint pilnavertiškai paminėti valstybinę šventę, būtinai reikalinga, kad ji būtų nedarbo diena? 

Ir dar kodėl jie galvoja, kad valstybinės šventės būtinai turi būti švenčiamos su nuobodžiais šventiniais Seimo posėdžiais, kurie rodomi per televiziją, tuščiais parodomaisias mitingais ir rimtimi bei liūdėjimu. 

Kodėl bent jau kai kurios valstybinės šventės, tokios, kaip Vasario 16-a, Kovo 11-a ar Liepos 6-a negali būti švenčiamos linksmai, džiaugsmingai su karnavalinėmis eisenomis, populiarių žvaigdžių koncertais ir fejerverkais bei šokiais iki ryto? 

Kodėl? Kas nustatė, kad jas reikia švęsti liūdnai ir nuobodžiai bei nuolat susigraudinant? Man šios datos yra ne apie praeitį, o apie mūsų dabartį ir ateitį. Apie tai, kad mes turime savo valstybę ir laisvę. 

Nedrauskime žmonėms ja džiaugtis ir didžiuotis. Jeigu praeityje, kaip tauta prisikentėjome į valias, tai nejaugi turime kentėti amžinai? 

Nejaugi tokia yra Lietuvos karma?

Juolab, kad beveik visos Lietuvos valstybinės šventės, išskyrus Valstybės dieną Liepos 6- ą, yra šaltuoju metų laiku, kada būtinai turi pūsti gūsingas vėjas ir į akis drėbti šlapdriba arba merkiantis lietus. 

Net ir čia mus persekioja istorijos karma, kai JAV, Prancūzija ir daug kitų šalių savo pagrindines nacionalines šventes sutinka maloniai šviečiant saulei.

Lietuvos valdžia prieštarauja pati sau. Dėl neramaus pasaulio ir išprotėjusio kaimyno reikia stiprinti gynybą. Tam reikalinga daugiau pinigų. 

Kai toks įtemptas metas, reikia dirbti daugiau, kad būtų daugiau pinigų, o ne mažiau, kaip siūlo valdžia.

Preliminariais ekonomistų paskaičiavimais vienos šventinės nedarbo dienos kaina Lietuvos ekonomikai gali siekti iki 150 milijonų eurų.

Jeigu artimiausius 5 metus būtų nuspręsta valstybines šventes (skaičiuoju bent keturias) švęsti nevarant žmonių iš darbo, tai Lietuvos ekonomika uždirbtų mažiausiai apie 3 milijardus eurų papildomų pajamų, nuo kurių būtų sumokėti mokesčiai valstybei. 

Štai jums ir solidus papildomas šaltinis Lietuvos gynybos finansavimui. Tada valdžiai neliktų argumentų žmones apkrauti naujais mokesčiais.

Bet dabar gi, norima per šventes darbus į šoną numesti ir tuo pačiu semti milijardus karinėms reikmėms. Jeigu situacija iš tikro tokia rimta, tai turime kažko atsisakyti vardan svarbesnių dalykų. 

Neišeina ruoštis sunkumams patogiai gulint ant sofos.

Ir dar palinkėsiu mūsų valdžiai išmesti iš galvos nuo sovietinių laikų likusias mąstymo šiukšles, jog per valstybines šventes privalu darbo liaudžiai duoti išeiginę, leisti išgerti ir liepti parade pražygiuoti mojuojant vėliavėlėmis bei storakočiais transparantais. 

O kokia bus vėliavėlių spalva, jau pasirūpins mūsų neklystanti valdžia...

Autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę ir atsako už rubrikoje „Nuomonės“ paskelbtus duomenis

Sidebar placeholder