Kokiomis gi instrukcijomis tikėtina, vadovaujasi už Lietuvos gynybos pajėgumų žlugdymą atsakingi įtakos agentai?
(4)Antra, sustabdyčiau visuotinį privalomą šaukimą ir aktyviojo rezervo parengimą bei apginklavimą.
Trečia, sabotuočiau bepiločių sistemų masinį diegimą Lietuvos kariuomenėje.
Ir ketvirta, svarbiausia, skleisčiau mintį, kad patys lietuviai neturi jokių galimybių pasipriešinti, kad apie tai net galvoti neverta.
Šias priešo agentūros veiklas išvardijęs, Arūnas sako:
„Būtent tokios priemonės šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos“.
Pateikia Arūnas ir liūdną Lietuvos gynybos būklės paveikslą, ir mūsų politikų didžių rūpesčių vaizdą.
Ir tada pastebi:
„Keisčiausia tai, kad didžiąją mūsų visuomenės dalį tokia saviapgaulės politika tenkina“.
Ir negali nesutikti.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Dariaus Kuolio asmeninėje Facebook paskyroje
DELFI paskelbto Arūno Kumpio tekstas:
Arūnas Kumpis. Ką aš daryčiau norėdamas sužlugdyti Lietuvos gynybą?
Arūnas Kumpis / FOTO: DELFI / Žygimantas Gedvila
Šių metų sausio viduryje amerikiečių dienraščiui „The New York Times“ pranešus, kad Lietuvoje aktyviai veikia Rusijos karinės žvalgybos agentūra (GRU), kurios atstovai ruošėsi plataus masto operacijai prieš Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir iš Vilniaus siuntė savaime užsidegančias siuntas, Valstybės saugumo departamentas (VSD) suskubo paneigti spaudoje pasirodžiusią informaciją pranešdamas, kad „Rusijos žvalgybos tarnybų atstovų veikla Lietuvoje yra maksimaliai apribota“, o užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog „Lietuva ir dar keletas valstybių yra nedidelės tvirtovės ir čia yra be galo sudėtinga vykdyti operacijas“.
Šie pasisakymai mažai ką įtikino, o daug ką net ir prajuokino. Žinoma, kažkiek nustebino bandymai akivaizdžią problemą spręsti sovietmečio laikus menančiu metodu – ją paneigiant.
O ką iš tikrųjų mums parodo tai, jog rusijos specialiosios tarnybos Lietuvą pasirenka aikštele prieš JAV nukreiptoms operacijoms vykdyti? Ogi tai, kad jos čia jaučiasi kaip namuose.
Nėra abejonių, jog rusijos įtakos agentų yra infiltruota ir jie vienaip ar kitaip bando paveikti visas mūsų gyvenimo sritis – nuo politikos iki vykdomosios valdžios ir šalies gynybos.
Ir visa ši agentūra jaučiasi gana užtikrintai, nes jų inspiruojamas iniciatyvas dažniausiai palaiko didelė dalis čia gyvenančių valstybei nelojalių piliečių ir vadinamųjų naudingų idiotų, kurių gausą patvirtina už atvirai prorusiškus politikus balsuojančių rinkėjų skaičius.
O šalies tarnybos neturi nei pajėgumų, nei lėšų tam veiksmingai pasipriešinti.
Kokiomis gi instrukcijomis (metodičkomis), tikėtina, vadovaujasi už Lietuvos gynybos pajėgumų žlugdymą atsakingi įtakos agentai?
Jų vietoje, pirmiausia, visas pastangas nukreipčiau tam, kad šalies gynybai numatytos lėšos būtų naudojamos neefektyviai, o būtent – infrastruktūros projektams ir brangiai, Ukrainoje nepasiteisinusiai ginkluotei įsigyti.
Antra, visais įmanomais būdais stabdyčiau visuotinį privalomą šaukimą, aktyviojo rezervo parengimą ir jo apginklavimą.
Trečia, neigčiau bepiločių sistemų reikšmę ir sabotuočiau jų masinį diegimą mūsų kariuomenėje. Ir svarbiausia, skleisčiau mintį, jog patys, be sąjungininkų, neturime jokių šansų pasipriešinti, kad apie tai net neverta galvoti.
Didžioji dalis gynybai skirtų lėšų yra nukreiptos ne mūsų aktyvaus rezervo rengimui ir apginklavimui, ne amunicijos įsigijimui ir kaupimui, net ne masiškam asimetrinio poveikio ginkluotės (bepiločių sistemų ir elektroninių kovos priemonių) įsigijimui ir diegimui, o infrastruktūros projektams, kareivinių statymui ir Ukrainoje nepasiteisinusios ginkluotės įsigijimui.
Nesunku pastebėti, kad būtent tokios priemonės šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos.
Didžioji dalis gynybai skirtų lėšų yra nukreiptos ne mūsų aktyvaus rezervo rengimui ir apginklavimui, ne amunicijos įsigijimui ir kaupimui, net ne masiškam asimetrinio poveikio ginkluotės (bepiločių sistemų ir elektroninių kovos priemonių) įsigijimui ir diegimui, o infrastruktūros projektams, kareivinių statymui ir Ukrainoje nepasiteisinusios ginkluotės įsigijimui.
Sakysite, nesąmonė?
Tačiau kuo tada galima būtų paaiškinti tai, kad besibaigiant tretiems plataus masto karo metams Ukrainoje, mes vis dar tebeturime tik pusantros kovinės brigados; kaip neturėjome, taip ir neturime šiuolaikinės žvaldybos pajėgumų; nesame sukūrę bei aprūpinę nė vieno visiškai veikiančio kovinių atakos dronų padalinio?
Ar nekelia nuostabos tai, kad šiandien Lietuvos kariuomenė oro žvalgybos ir artilerijos ugnies koregavimo užduotims atlikti į pratybas kviečiasi Šaulių sąjungos narius?
Ar ne paradoksas, kad pagrindines šiuolaikinio karo funkcijas, oro žvalgybą ir artilerijos ugnies koregavimą mūsų reguliarioji kariuomenė vykdo pasitelkdama Antrojo pasaulinio karo laikų priemones (žiūronus) arba kviečiasi šiose srityse gerokai toliau pažengusią sukarintą visuomeninę organizaciją – Šaulių sąjungą.
Pasirodo, kad vyrai ir moterys, visą savaitę dirbantys įvairiuose civiliniuose darbuose, o savaitgalius skiriantys karybai, turi daugiau galimybių atlikti šias užduotis nei profesionalios kariuomenės kariai, karybai skiriantys visą savo laiką.
Gal tada ir haubicas protingiau būtų patikėti Šaulių sąjungai? Visa tai jau sunku paaiškinti vien aplaidumu.
Valstybės gynimo taryba (VGT) prieš pat Donaldo Trumpo inauguraciją demonstratyviai anonsavo sprendimą krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iš karto ėmėsi miglotų paaiškinimų, kur gaus tam reikalingų lėšų.
Prezidentas bandė improvizuoti ir galiausiai patikino, kad mokesčiai didinami nebus bei atsakomybę už lėšų paiešką perleido premjerui.
Premjeras bandė vartytis iš situacijos, į kurią, akivaizdu, papuolė ne savo iniciatyva ir pareiškė, kad „pasiekti 5–6 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai bus galima pasitelkiant bendrus Europos Sąjungos instrumentus.“
Digital Matter icon
Gynybos srityje iš savo artimiausių kaimynų esame bene labiausiai atsilikę – lygintis galime nebent su latviais, nes estai jau turi savo diviziją, o Suomijos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 24 tūkst. karių, prie kurių karo atveju gali skubiai prisijungti dar 280 tūkst. parengtų ir visa reikiama ginkluote aprūpintų karių iš 900 tūkst. reguliariai mokymuose dalyvaujančių rezervistų.
Negana to, žurnalistų remiamas prie sienos, Gintautas Paluckas ėmė žarstyti perlus apie tai, kaip mūsų pažadas skirti daugiau lėšų gynybai privers pasitempti latvius, estus ir net suomius.
Deja, šovė visiškai pro šalį, nes gynybos srityje iš savo artimiausių kaimynų esame bene labiausiai atsilikę – lygintis galime nebent su latviais, nes estai jau turi savo diviziją, o Suomijos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 24 tūkst. karių, prie kurių karo atveju gali skubiai prisijungti dar 280 tūkst. parengtų ir visa reikiama ginkluote aprūpintų karių iš 900 tūkst. reguliariai mokymuose dalyvaujančių rezervistų.
Akivaizdu, kad premjeras nesuvokia realios situacijos, neturi realaus plano, iš kur gaus lėšų gynybai, ir net nežino, kam tos lėšos bus panaudotos.
Ir kodėl jam tai turėtų rūpėti, kai pagrindinis tikslas – ne sustiprinti mūsų realius gebėjimus gintis ir apsiginti, o pademonstruoti potencialiems sąjungininkams, šiuo atveju – JAV, kad mes viršijame įsipareigojimus ir mus verta ginti.
Naujasis JAV prezidentas jau iškomunikavo, kad 5 proc. gynybai – joks ten išskirtinumas, o būtinybė. Gal jau laikas žadėti 10?
Keisčiausia tai, kad didžiąją mūsų visuomenės dalį tokia saviapgaulės politika tenkina. Mintis išvengti karo, kariavimo ir net tarnybos kariuomenėje susimokant vokiečiams ar amerikiečiams už gynybą atrodo labai patraukli ir viliojanti.
O jei dar paaiškinama, kad gynybai reikalingos lėšos bus paimtos ne iš mūsų kišenės, o už tai sumokės tie patys vokiečiai ir kiti europiečiai, tai apskritai, ar verta galvoti apie kažkokį visuotinį privalomąjį šaukimą, aktyvųjį rezervą, amunicijos kaupimą, dronus, antidronus ir kitas nesąmones – tai juk bus „visiškai kitoks karas“ ir svarbiausia tik sąjungininkams laiku pažadėti pakankamai didelį procentą nuo BVP.
O kas, jei „nepaeis“? Ir panašu, jog taip ir bus, nes naujasis JAV prezidentas jau iškomunikavo, kad 5 proc. gynybai – joks ten išskirtinumas, o būtinybė.
Gal jau laikas žadėti 10?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą