Dabartinėje Žemaitijoje, tačiau etninėse kuršių žemėse (Ceklyje) buvo tokia Šliktinės pelkė (Skuodo r.); kaip ji atrodė, galima tik numanyti, nes po melioracijos pelkė virto šlapesne pieva su kanalais.
Buvo sunaikintas pirmykštis kraštovaizdis, bet ne sakrali vieta. Lankiausi ten.
1938 metais kasant griovį pelkei nusausinti po ąžuoliniu rąstu, vienoje krūvoje aptikti net 192 artefaktai, kurių amžius siekė XI-XII a.: 113 ietigalių, peilių, kovos kirvių ir smogiamųjų peilių, pasaginių segių, pentinas ir kt.
Dar kartą kuršių aukų lobis jau iš vikingų laikų (X a.) toje pačioje vietoje atsivėrė 1971 m. (tai buvo melioracijos vajus).
Pelkėje rasta daugybė žalvarinių pasaginių segių, keletas apyrankių bei kitų papuošalų, įvairių ginklų. Kiek iškasė melioratoriai kuršiškų artefaktų tiksliai nėra žinoma.
Mūsų laikais buvo surengtos kelios archeologinės ekspedicijos, ir 2012 metais rasti dar 135 dirbiniai, papuošalai, ginklai, kurie siejami su antruoju lobiu.
Įdomiausia, jog visi radiniai (papuošalai, ginklai, aprangos detalės ir pan.) būdingi tik vyrams.
Tad tai nebuvusi visos bendruomenės (už kelių šimtų metrų stūkso Mikytų piliakalnis) aukojimų Dievams vieta.
Keliama versija apie karių aukas laimėjus karo žygius ar mūšius. Arba pagerbiant žuvusius gentainius.
Aukoti Dievams vertingiausius daiktus būtent pelkėse, akivaruose ar upių duburiuose buvo būdinga kuršiams.
Deja, iš žinomų per 300 radinių nemažai dingę. Tie, kurie išliko, išbarstyti po 4 muziejus: Šiaulių „Aušros“, Skuodo, Kauno Vytauto Didžiojo karo ir Kretingos muziejuose.
Nuotraukoje - dalis 1971 m. rasto vadinamojo antrojo Šliktinės lobio artefaktų, kurie eksponuojami Kretingos muziejuje. Apačioje yra ir ginklai.
Kada nors parašysiu ir apie ypatingas "jaunamarčių aukas". Vieną jų net rankose laikiau...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą