Donaldas Trampas davė Vladimirui Putinui visiškai aiškų atsakymą, ar gins Baltijos šalis

Baltarusijos ir Rusijos pratybos artėja prie pabaigos, todėl reikia išsiaiškinti, ar Putinas pasiekė savo tikslus.

Prieš pratybas ir jų metu Rusija surengė keletą provokacijų NATO šalyse – paleido BLA Lenkijoje, pažeidė Rumunijos oro erdvę ir viešai paskelbė apie branduolinius bandymus.

Koks buvo šių pratybų tikslas, ar Kremlius jį pasiekė ir kokias išvadas turėtų padaryti Ukraina ir jos partneriai – UNIAN paklausė Rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado Jevgenijaus Diko.

Baltarusijoje baigiasi bendros su RF pratybos „Vakarai-2025“. Koks buvo šių pratybų tikslas ir ar jį pasiekė Maskva ir Minskas?

Čia svarbu derinti pačias pratybas ir tai, kas vyko aplink jas. Tai nėra du dalykai, kurie sutapo laike ir erdvėje. Tai viskas yra vieno plano dalis.

Tai pirmosios pratybos nuo didžiojo karo pradžios. Ir visiškai neatsitiktinai jų metu buvo surengta ši provokacija Lenkijos oro erdvėje. 

Juk visa tai yra dalis Rusijos strategijos gąsdinti Vakarus ir griauti vienybę.

Iš tiesų, šių pratybų tikslas yra nusiųsti Vakarams signalą, kad Rusija yra pasirengusi kariauti ne tik Ukrainoje. 

Kad Rusija yra pasirengusi pulti ir tas Rytų Europos šalis, kurios jau yra ES ir NATO narės. Tai reiškia, kad ji nori sukurti joms tiesioginę grėsmę.

Oro provokacijos tikslas per šias pratybas buvo išbandyti, kaip į tai sureaguos kolektyviniai Vakarai. 

Deja, turime konstatuoti, kad šiuo metu Kremlius gavo viską, ko norėjo. Jei ne daugiau. 

Ir šį kritinį testą Vakarų demokratijos kol kas žiauriai neišlaikė.

Tai ne tik pirmosios pratybos nuo didžiojo karo laikų. Tai pirmosios pratybos ir pirmoji rimta Rusijos provokacija Vakarų atžvilgiu Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. 

Iš tiesų, Kremliaus tikslas buvo patikrinti, ar dabar, Trumpo laikais, NATO egzistuoja ir ar ji pasirengusi priešintis Rusijai. Kol kas rezultatas Kremliui labai džiugus. 

O Vakarų demokratijoms – labai nepatenkinamas.

Prieš daugelį metų Putinas mėgo užduoti Vakarų lyderiams klausimą, ar jie pasirengę kariauti dėl Narvos. Tai Estijos miestas, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų. 

Jis labai tinka scenarijui, panašiam į Krymo ar Donbaso.

Jis dažnai užduodavo šį klausimą, o dabar jis iš esmės užduoda šį klausimą daug aštresne forma. 

Ar esate pasirengę kariauti už Baltijos šalis? 

Ar esate pasirengę kariauti už Lenkiją? 

Donaldas Trumpas jam davė visiškai aiškų atsakymą – ne, nesame pasirengę. Ir tai baisu.

Reikalas tas, kad Lenkijos ir Baltijos šalių saugumo strategija labai stipriai remiasi išorine pagalba. 

Pavyzdžiui, lenkai to faktiškai neslepia. Jų strategija buvo tokia: jie perka kuo daugiau amerikietiškų ginklų, užima artimiausio JAV sąjungininko Europoje vaidmenį, vykdo išskirtinai proamerikietišką politiką – skirtingai nei dalis Vakarų Europos šalių. 

O jei kas nors atsitiktų – JAV už juos įsitrauktų į karą su Rusija.

Donaldas Trumpas davė visiškai aiškų signalą. Kad jo administracijos metu JAV neįsitrauks. 

Ir tai yra jo pareiškimas, kurį vėliau pakartojo valstybės sekretorius Rubio, kad jie nežino, ar Rusija sąmoningai nusiuntė dronus į Lenkiją, ar tai galėjo būti klaida. 

Nors šiuo atveju klaida yra tiesiog neįmanoma.

Vašingtono atsakymas buvo idealus Kremliui ir visiškai baisus Rytų Europai.

Todėl Putinas gavo viską, ko norėjo.

Šiame kontekste labai simboliškai atrodo JAV kariuomenės atvykimas į šias pratybas, ar ne?

Tai atrodo labai blogai ir iš tiesų yra labai blogai. Reikalas tas, kad tai yra dalis Donaldo Trumpo pastangų normalizuoti diktatorių, įtraukti juos į civilizuotą pasaulį, išvesti iš izoliacijos. 

Tai yra visiškai sisteminga jo politika. Taip atsitiko, kad 47-asis 200 metų demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai mėgsta diktatūrą.

Dar per savo pirmąją kadenciją jis tiesiog apsupo savo dėmesiu Kim Čen Uną ir išvedė jį iš izoliacijos. Per antrąją kadenciją jis turi daug rimtesnių užduočių. 

Dabar jo pagalbos reikia Vladimirui Putinui. Jo pagalbos reikia Aleksandrui Lukašenkai. Ir jis jiems tą pagalbą teikia kasdien.

Jis jau išvedė Putiną iš izoliacijos, perkėlė jį iš karo nusikaltėlių kategorijos į pasaulio politikų kategoriją. 

Tai yra tikrasis Donaldo Trumpo tariamai taikos siekiančių pastangų rezultatas.

O pastaruoju metu jis ėmėsi balinti Lukašenką. Taip, Lukašenka tariamai atsako žingsniais link susitarimo, paleidžia atskirus politinius kalinius. 

Bet paleidžia tik su sąlyga, kad juos paims Vakarai. 

Mes jau matėme, kaip Statkevičius, kuris atsisakė išvykti iš Baltarusijos, buvo tiesiog paimtas į tą pačią zoną.

Ir atsakydami į tai, kad Lukašenka iš šalies išvaro politinius kalinius, JAV jau panaikino sankcijas „Belaavia“ ir ketina atidaryti ambasadą. 

O kitas žingsnis – tai amerikiečių stebėtojų dalyvavimas manevruose, kurie yra ne baltarusiški, o rusiški, vykstantys Baltarusijos teritorijoje.

Amerikos atstovai, kaip svečiai, stebėjo šias pratybas. 

Jos tikslas – įbauginti Rytų Europą. Ir Donaldui Trumpui tai tinka. Tai skamba baisiai, bet taip yra. 

Dabartinė JAV administracija laiko Rytų Europą Rusijos teisėtų interesų ir įtakos sfera.

Kaip tokiu atveju Vakarai turėtų reaguoti į šias pratybas?

Į pačias pratybas nebūtina reaguoti. O į Rusijos politiką apskritai – tai jau kitas klausimas. 

Bet mes neturime Vakarų, kurie būtų pasirengę reaguoti. Todėl nematau prasmės svarstyti, ką jie turėtų daryti.

Koks likimas laukia Rusijos karių, kurie dabar dalyvauja šiose pratybose? Vakarų analitikai teigia, kad jie gali ten pasilikti, kad sukeltų įtampą Europoje ar net provokacijas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ar tokie scenarijai įmanomi?

Nors rusai dabar turi 700 tūkstančių okupantų mūsų teritorijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokių nuostolių jie dabar patiria ir kokių tikslų siekia, jiems yra labai svarbu artimiausiais mėnesiais užimti Donbasą. 

Konkrečiai, užimti šią paskutinę didelę pramoninę aglomeraciją – Kramatorską, Slavianską, Konstantinovką, Družkovką.

Todėl manau, kad tos pajėgos, kurios demonstruoja savo jėgą prie sienos su Europa, neturi daug šansų likti ten ir rūkyti Baltarusijoje, tikėdamiesi, kad galbūt kada nors Putinas pradės dar vieną karą. 

Manau, kad iškart po pratybų pabaigos jie visi atsidurs mūsų fronte. O tiksliau – Donecko srityje.

Jevgenijus Dikas

Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, publicistas
Jevgenijus Dikas – ukrainiečių mokslininkas, publicistas, karininkas ir visuomenės veikėjas. 

1995 m. dalyvavo Rusijos ir Čečėnijos kare kaip savanoris ir humanitarinės misijos vadovas. 2014 m. ėjo 24-ojo teritorinės gynybos bataliono „Aidar“ būrio vado pavaduotojo pareigas. 2014 m. vasarą demobilizuotas dėl karo traumos.

Nuo 2018 m. vasario mėn. Jevgenijus Dikas vadovauja Nacionaliniam Antarkties moksliniam centrui, kuris valdo Ukrainos mokslinę stotį „Akademikas Vernadskij“ Antarktidoje.