Labai gerai, kad dr. Algimantas Bučys iškėlė Lietuvos valdovų titulatūros klausimą, ypač tarptautiniu mastu. Visiškai teisingai, kad kitų šalių valdovų santykiai su Lietuvos valdovais buvo kaip tarp karalysčių. Taip pat susirašnėjimai su Popiežiumi, arba Popiežiaus kreipiniai išimtinai pažymint karaliaus titulą. Visai kitokie santykiai tarpusavyje buvo pačioje Lietuvoje, ypatingai iki Mindaugo laikų. Reikia nepamiršti, kad Lieuva buvo savarankiškų tautų, ar žemių liejinys. Pradžioje lietuva buvo valdoma ,,kolektyviai'', su išskirtine pagarba vienas kitam kūningiausių kūnu ir dvasia tų tautų atstovams. Tik vienas iš jų buvo vyresnis ir nešiojo Didžiojo kunigaikščio titulą. Tokia pat tvarka galiojo prisijungiant slaviškus kraštus ilgainiui, todėl į rusėnišką terminiją ir persikėlė ,,kniaz'' ir ,,velikij kniaz''. Labiausiai klaidina tai, kad Lietuvos kanceliarine kalba ilgainiui tapo rusėnų kalba. Nuo tada rašytiniuose šaltiniuose įsivyravo tikra sumaištis.

Galim tik padėkoti...Tikrai didelis ačiū už informaciją.

Tai niekada nesupratau iš kur tas Velykij kniaz atsirado, tai aišku, kad karalius t.b.

Išvada - dabarties laikais Lietuvos valdžioje tokių pat basurmanų palikuonys, kurie visukeriopai stengiasi menkinti ir naikinti Lietuvą. Trumpiau tariant - išdavikai.

Lietuvoje dar šiandien yra kniazius Vyktor su kniaziene Viktorovna. Tik vata byra iš anų ...