Ekonomistai: pasaulyje seniai nebuvo tiek neaiškumo – ateitį gaubia tirštas nežinomybės rūkas

Geopolitikoje stabilumo dar mažiau: karas Ukrainoje, Kinijos ir Vakarų valstybių santykių plėtotė, Taivano ateitis bei būsimi JAV prezidento rinkimai gali iš esmės pakeisti pasaulį, kuriame gyvename.

Gausybė neapibrėžtumų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pastarųjų metų šokas ir transformacijos labai padidino neapibrėžtumą ir apsunkino galimybes prognozuoti ateitį.

„Iš pradžių buvo pandemija, kuri sukėlė niekada nematytus gyventojų mobilumo, vartojimo ir darbo pokyčius, o po to ir paskatino precedento neturinčią ekonomikos skatinimo politiką – pinigų pasiūlos didinimą, palūkanų mažinimą bei daugelio vyriausybių sprendimą dalytis pinigus į kairę ir į dešinę.

Dabar jau matome, kad tokie monetariniai eksperimentai turėjo labai skausmingų pasekmių – sukėlė beveik pusę amžiaus nematytą infliaciją, kurią dar labiau paaštrino ir Rusijos karas Ukrainoje“, – Alfa.lt sakė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar daugelyje šalių centriniai bankai pakėlė palūkanas niekada nematytais tempais į daug kam nematytas aukštumas.

„Čia reikia turėti omenyje, kad per pastarąjį dešimtmetį, kai vyravo itin žemos palūkanų normos, daug įmonių, gyventojų ir valstybių prisiėmė perteklinius finansinius įsipareigojimus.

Kylant palūkanoms kai kurios problemos jau išryškėjo – prisiminkime pavasario bankų nemokumo bangelę, bet turbūt pamatėme dar ne viską“, – perspėjo ekonomistas.

Galiausiai N. Mačiulis prie viso to prideda dar ir geopolitinius neapibrėžtumus – karą Ukrainoje, Kinijos ir Vakarų valstybių santykius, Taivano ateitį. „Turime tokį rūką, prie kurio itin sunku su dideliu pasitikėjimu kalbėti apie tai, kas laukia mūsų kitais metais“, – sakė jis.

Daug nežinomųjų

Buvęs JAV prezidento Billo Clintono administracijos iždo sekretorius Robertas Rubinas teigia, kad dabar JAV ir pasaulyje yra be galo daug nežinomųjų – kaip judės infliacija, politiniai procesai, kt.

Į pensiją išėjęs buvęs Amerikos bankininkystės vadovas, teisininkas ir vyriausybės pareigūnas prisipažino tokio neaiškumo neprisimenąs per pastarąjį 50-metį. „Ateinantys pusantrų metų yra neįtikėtinai neaiškūs“, – CNN sakė R. Rubinas.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutinka su tokiu vertinimu ir pripažįsta, kad neapibrėžtumo lygis šiuo metu yra labai didelis.

„Niekas tiksliai nežino, kaip didžiosios euro zonos ir JAV ekonomikos reaguos į palūkanų normų padidinimą. Daugelis analitikų tikėjosi, kad šių metų vasarą ar antrą pusmetį ateis recesija, nes ekonomikos neatlaikys palūkanų smūgio.

Bet kol kas didelės recesijos nematyti.

Tai tikrai didelis neapibrėžtumo šaltinis, nes, viena vertus, tiek JAV, tiek euro zonoje turime rekordiškai aukštas palūkanas, kita vertus, recesija nėra didelė. Šiuo metu nėra aišku, kokio lygio recesiją patirs didžiosios ekonomikos“, – Alfa.lt sakė A. Izgorodinas.

Deglobalizacijos pavojai

Kitas neapibrėžtumo šaltinis, ekonomisto nuomone, yra geopolitika, veikianti žaliavų kainas – jos ir leidžiasi, ir kyla.

„Turėkime omenyje ir struktūrinius pokyčius, tai yra deglobalizaciją. Vakarų įmonės vis labiau traukiasi iš Kinijos. Kinija vis labiau ekonomiką orientuoja į vidaus vartojimą, o ne į eksportą. Pasaulis dabar išgyvena didelius struktūrinius pokyčius“, – sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistas pastebėjo, kad dėl šių trijų veiksnių – palūkanų, geopolitikos ir deglobalizacijos – labai sunku prognozuoti, kas mūsų laukia, nes šie pokyčiai tiesiogiai veikia ekonomiką.

Iššūkis – Trumpas

Pasaulio ir ypač Europos ekonomikos procesus itin neigiamai paveiktų ir galima respublikono Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ateinančių metų lapkritį.

Jeigu JAV prezidento rinkimus laimėtų demokratų kandidatas, stabilumo pasaulyje esą galima tikėtis daugiau.

Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad D. Trumpo pergalė pasaulio ekonomikos procesams padarytų milžinišką poveikį.

„Paveiks taip, kad turėsime dar didesnę deglobalizaciją, dar didesnį JAV atsitraukimą nuo Kinijos ir įvairius prekybos karus.

Manau, Europai taip pat reikėtų tam ruoštis. Labai didelė rizika, kad išrinkus D. Trumpą bus įvesti papildomi prekybos muitai Europos gamintojams, kurie eksportuoja į JAV. Tai reiškia, kad Europai tokiu atveju reikės stiprinti santykius su Kinija arba stiprinti savo vidaus rinką.

Tai tikrai reikštų pasauliui didesnį neapibrėžtumą“, – mano A. Izgorodinas.

Ekonomistas pastebėjo, kad D. Trumpo viešoji komunikacija pasižymi tam tikru nestabilumu ir agresyvumu.

„Turėsime didesnį protekcionizmą, didesnį JAV vidaus verslo skatinimą, bet daug mažesnį dėmesį išorei. Tai pasakytina ir apie verslo, ir apie kitus, pavyzdžiui, gynybos aspektus.

Akivaizdu, kad, D. Trumpui tapus JAV prezidentu, tikėtinas mažesnis JAV dėmesys Europos saugumui.

Tai reiškia, kad Europa turės smarkiai didinti investicijas į gynybą. Bet kuriuo atveju tiek pasaulio ekonomikai, tiek Europos verslui tai reikštų didesnį stresą ir didesnį pilvo skausmą“, – sakė A. Izgorodinas.

D. Trumpo pergalė, ekonomisto nuomone, destabilizuotų pasaulinę prekybą, o tai neigiamai veiktų Europą, nes jos pramonė labai priklausoma nuo eksporto.

Europos pramonei kiltų rizika dėl didesnių prekybos muitų. Taip pat kiltų rizika rinkoms. „Bet koks neatsargus (D. Trumpo – red. past.) pasisakymas gali pakoreguoti bet kurios JAV ar Europos įmonės akcijas“, – mano A. Izgorodinas.

JAV ekonomika stabili

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad 2023 m. antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, JAV ekonomika išaugo 2,6 proc. ir lygiai tiek pat išaugo užimtumas.

Be to, užimtumas augo ir 2022 m. pirmą bei antrą ketvirtį, kai JAV ekonomika traukėsi.

„Tai reiškia, kad amerikiečių įmonės ir dabar, ir tuo metu, kai jų ekonomika traukėsi, sulaukdavo daugiau užsakymų ir samdė daugiau darbuotojų.

Pastaruosius kelerius metus užimtumas JAV yra istorinėse aukštumose. Tokio didelio dirbančių asmenų skaičiaus toje šalyje nebuvo niekada.

Nedarbo lygis per visus pastaruosius metus yra vidutiniškai 3,6 proc., o tai yra net žemiau JAV būdingo natūralaus lygio“, – Alfa.lt sakė A. Bartkus.

Infliacija JAV, pasak ekonomisto, taip pat nebėra tokia opi problema, kokia buvo praėjusių metų viduryje. Vidutinė metinė infliacija JAV šiuo metu yra 6,27 proc., pikas (8,06 proc.) buvo pasiektas lapkričio mėnesį. „Matuojama infliacija mažėja visus metus.

Visi šie faktai yra puikūs itin aukštą JAV ekonomikos stabilumą ir efektyvumą demonstruojantys rezultatai“, – apibendrino A. Bartkus.

VU docentas pastebėjo, kad nors dalis ekonomistų prognozavo krachą, smukimą, nuosmukį ar katastrofą, jų prognozės neišsipildė.

„Tai nereiškia, kad ateitis yra labiau neapibrėžta nei anksčiau (tai tereiškia, kad jie klydo). Greičiausiai jų prognozės buvo gautos pervertinant energetikos poveikį ekonominei veiklai, ignoruojant užimtumo dinamiką, stabilizuojančią ekonomiką palūkanų normos politiką ar kitus esminius faktus“, – svarstė A. Bartkus.

Problemos neįžvelgia

Ekonomistas nemano, kad šiuo metu prognozavimas kažkuo būtų ypatingesnis, nei buvo prieš karą.

„Praėjusiais metais nuspėti ateitį buvo labai sudėtinga, nes ekonomikos vis dar reflektavo pokovidinio atsigavimo poveikius, susimaišiusius su Rusijos pašalinimo iš dalies pasaulinės prekybos efektais.

Šiuo metu šie procesai yra pasibaigę, ir kalbant apie ekonominius rodiklius esame ne kaži ką kitokioje padėtyje nei 2018 ar 2019 m.

Tad ateitis, žinoma, yra nuo mūsų paslėpta, ir žinoma, kad įvyks kažkas tokio, ko mes net nenumanome, tačiau šiandien neturime objektyviais faktais ar duomenimis pagrįstų įtarimų, kad tokie įvykiai galėtų įvykti“, – svarstė A. Bartkus.

Alfa.lt paprašė docentą įvardyti nežinomuosius, trukdančius daugmaž patikimai prognozuoti ekonomikos procesus ateinančius pusantrų metų.

„Blogi ir nepalankūs Vakarų pasauliui ekonominės plėtros scenarijai gali būti susiję nebent su nesuvaldytais infliaciniais procesais Europos bendrijoje; techninėmis problemomis, kurios sutrikdytų apsirūpinimą energiniais ištekliais, pavyzdžiui, labai plataus masto diversijos dujų suskystinimo terminaluose, dujotiekiuose, elektros paskirstymo tinkluose ar gamybos vietose ir pan. (tokių mazgų yra ir daugiau), ar tęsiant ydingas praktikas, kurios taikomos apsirūpinant energiniais ištekliais“, – atsakė A. Bartkus.

Dėl D. Trumpo nesijaudina

VU docento nuomone, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ateinančių metų lapkritį pasaulio ekonomikos procesų niekaip nepaveiktų.

„Politikų poveikis ekonominiams procesams yra stipriai pervertintas. Nesvarbu, kas bus JAV ar Prancūzijos prezidentu, Vokietijos kancleriu ar koks asmuo vadovaus Kinijos komunistų partijai, jų vadovaujamų šalių ekonomikoms tai niekaip neatsilieps.

Padėtį ekonomikoje nulemia gyventojų ir įmonių sprendimai, o politikų užduotis yra sukurti palankią terpę, kad įmonės ir gyventojai savo sprendimus galėtų realizuoti maksimaliai efektyviai“, – teigė A. Bartkus.