Gintaras Furmanavičius: Kodėl staiga panoro apie mane sužinoti tiek daug dalykų, kurie tikrai yra labai asmeniški

Ar jums kada nors šautų į galvą užduoti jam klausimą, „ar Jums, Jūsų artimam šeimos nariui ar artimam pagalbininkui šiuo metu yra arba per paskutinius 12 mėnesių buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos (išvardintos žemiau) Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose?"

Arba paprašytumėte jums patinkančio asmens ne tik nurodyti pagrindinį pajamų šaltinį, bet ir pridėti paaiškinimą, koks yra „pagrindinis veiklos sektorius" bei atskleisti, kokia yra „visų mėnesio pajamų vidutine suma."

Manau, kad jokiam sveiko proto žmogui, neauginančiam akvariume aštuonkojo, tokios kvailystės į galvą tikrai nešautų, nes juk jums patinkančio žmogaus niekada nelaikote idiotu.

Ilgą laiką ir aš taip galvojau. Bet prieš kurį laiką gavau elektroninį laišką, kuris vadinosi „kliento pažinimo anketa."

Mane pažinti staiga panoro mokėjimų platforma „Viena sąskaita", kurios paslaugomis naudojuosi nuo 2019 metų. Tai tikrai labai patogus būdas mokėti visus komunalinius mokesčius.

Ši platforma sukurta labai draugiška naudotojui, pastoviai atnaujinama ir siūlomos vis įvairesnės paslaugos.

„Viena sąskaita" surenka daug vienam būsto savininkui siunčiamų sąskaitų ir visas jas pateikia vienoje elektroninėje formoje.

Todėl apmokėdamas įvairias paslaugas, gyventojas sistemoje „Viena sąskaita" daro tik vieną pavedimą, o sistema įmokas automatiškai paskirsto atitinkamoms paslaugų įmonėms.

Pradžioje paslauga kainavo 99 centus, šiuo metu ji kainuoja jau 2,99 euro.

Man pasidarė labai smalsu, kodėl gi tiek metų neturėjusi noro mane pažinti, mano ilgametė partnerė, vardu „Viena sąskaita" staiga panoro apie mane sužinoti tiek daug dalykų, kurie tikrai yra labai asmeniški.

Dėl tokių idiotiškų klausimų aš jau atsisakiau dviejų bankų paslaugų, o viena draudimo bendrovė ilgai bandė mane įkalbėti atsakyti „nors į kelis klausimus".

Kai atsisakiau ir tai padaryti, nes įmokas nuo 2002 metų kas ketvirtį moku tvarkingai ir, parašęs, kad į jokius klausimus neatsakinėsiu, paprašiau nutraukti sutartį (nes joje nebuvo punkto apie privalomą asmeninės informacijos teikimą) bei grąžinti visas per daug metų sukauptas lėšas, bendrovės anketos nustojo mane lankyti elektroniniame pašte ir jau treji metai draudimo bendrovė neturi poreikio bei noro mane geriau pažinti.

Noriu jus patikinti, kad man tikrai nesunku užpildyti tuos keturis lapus su idiotiškais klausimais, kurie niekaip nesusiję su mano mokamais komunaliniais mokesčiais, kurių vidutinė metinė mėnesio suma neviršija 400 eurų.

Tačiau aš esu tvirtai įsitikinęs, kad įvairios įmonėlės ir uab'ėliai yra per daug smalsūs ir nori surinkti iš mūsų gerokai daugiau asmeninės informacijos, nei reikia sklandžiam jų darbui užtikrinti.

Ir visos šitos nesąmonės yra daromos prisidengiant garsiuoju teisės aktu, kurio pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas."

Man kilo mintis pasidomėti, o kada gi buvo priimtas šis įstatymas, kuriuo jau eilę pastarųjų metų rinkdami privačią informaciją apie kiekvieną mūsų piktnaudžiauja 

„Viena sąskaita" surenka daug vienam būsto savininkui siunčiamų sąskaitų ir visas jas pateikia vienoje elektroninėje formoje.

Todėl apmokėdamas įvairias paslaugas, gyventojas sistemoje „Viena sąskaita" daro tik vieną pavedimą, o sistema įmokas automatiškai paskirsto atitinkamoms paslaugų įmonėms.

Pradžioje paslauga kainavo 99 centus, šiuo metu ji kainuoja jau 2,99 euro. Man pasidarė labai smalsu, kodėl gi tiek metų neturėjusi noro mane pažinti, mano ilgametė partnerė, vardu „Viena sąskaita" staiga panoro apie mane sužinoti tiek daug dalykų, kurie tikrai yra labai asmeniški.

Dėl tokių idiotiškų klausimų aš jau atsisakiau dviejų bankų paslaugų, o viena draudimo bendrovė ilgai bandė mane įkalbėti atsakyti „nors į kelis klausimus".

Kai atsisakiau ir tai padaryti, nes įmokas nuo 2002 metų kas ketvirtį moku tvarkingai ir, parašęs, kad į jokius klausimus neatsakinėsiu, paprašiau nutraukti sutartį (nes joje nebuvo punkto apie privalomą asmeninės informacijos teikimą) bei grąžinti visas per daug metų sukauptas lėšas, bendrovės anketos nustojo mane lankyti elektroniniame pašte ir jau treji metai draudimo bendrovė neturi poreikio bei noro mane geriau pažinti.

Noriu jus patikinti, kad man tikrai nesunku užpildyti tuos keturis lapus su idiotiškais klausimais, kurie niekaip nesusiję su mano mokamais komunaliniais mokesčiais, kurių vidutinė metinė mėnesio suma neviršija 400 eurų.

Tačiau aš esu tvirtai įsitikinęs, kad įvairios įmonėlės ir uab'ėliai yra per daug smalsūs ir nori surinkti iš mūsų gerokai daugiau asmeninės informacijos, nei reikia sklandžiam jų darbui užtikrinti.

Ir visos šitos nesąmonės yra daromos prisidengiant garsiuoju teisės aktu, kurio pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas."

Man kilo mintis pasidomėti, o kada gi buvo priimtas šis įstatymas, kuriuo jau eilę pastarųjų metų rinkdami privačią informaciją apie kiekvieną mūsų piktnaudžiauja

„Viena sąskaita" surenka daug vienam būsto savininkui siunčiamų sąskaitų ir visas jas pateikia vienoje elektroninėje formoje.

Todėl apmokėdamas įvairias paslaugas, gyventojas sistemoje „Viena sąskaita" daro tik vieną pavedimą, o sistema įmokas automatiškai paskirsto atitinkamoms paslaugų įmonėms.

Pradžioje paslauga kainavo 99 centus, šiuo metu ji kainuoja jau 2,99 euro.

Man pasidarė labai smalsu, kodėl gi tiek metų neturėjusi noro mane pažinti, mano ilgametė partnerė, vardu „Viena sąskaita" staiga panoro apie mane sužinoti tiek daug dalykų, kurie tikrai yra labai asmeniški.

Dėl tokių idiotiškų klausimų aš jau atsisakiau dviejų bankų paslaugų, o viena draudimo bendrovė ilgai bandė mane įkalbėti atsakyti „nors į kelis klausimus".

Kai atsisakiau ir tai padaryti, nes įmokas nuo 2002 metų kas ketvirtį moku tvarkingai ir, parašęs, kad į jokius klausimus neatsakinėsiu, paprašiau nutraukti sutartį (nes joje nebuvo punkto apie privalomą asmeninės informacijos teikimą) bei grąžinti visas per daug metų sukauptas lėšas, bendrovės anketos nustojo mane lankyti elektroniniame pašte ir jau treji metai draudimo bendrovė neturi poreikio bei noro mane geriau pažinti.

Noriu jus patikinti, kad man tikrai nesunku užpildyti tuos keturis lapus su idiotiškais klausimais, kurie niekaip nesusiję su mano mokamais komunaliniais mokesčiais, kurių vidutinė metinė mėnesio suma neviršija 400 eurų.

Tačiau aš esu tvirtai įsitikinęs, kad įvairios įmonėlės ir uab'ėliai yra per daug smalsūs ir nori surinkti iš mūsų gerokai daugiau asmeninės informacijos, nei reikia sklandžiam jų darbui užtikrinti.

Ir visos šitos nesąmonės yra daromos prisidengiant garsiuoju teisės aktu, kurio pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas."

Man kilo mintis pasidomėti, o kada gi buvo priimtas šis įstatymas, kuriuo jau eilę pastarųjų metų rinkdami privačią informaciją apie kiekvieną mūsų piktnaudžiauja bankai.

Jūs nepatikėsite - šis įstatymas Lietuvoje priimtas 1997 metų birželio 6 dieną, o jo nuostatos galioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.

Neatmeskime galimybės, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai, pirmieji pradėję reikalauti pildyti idiotiškus klausimynus, naudodami mūsų duomenis nori pagilinti savo ir taip gerus gebėjimus plauti pinigus. Juk niekam ne paslaptis, kad tiek SEB, tiek „Swedbank" pavadinimai ne kartą figūravo visoje Europoje garsiai nuskambėjusiose tarptautinėse pinigų plovimo aferose.

Nežinantiems priminsiu, kad 2020 metais tyrimų metu pažeidimų buvo rasta tiek patronuojančios finansų įstaigos „Swedbank", tiek ir jų padalinių Baltijos šalyse veikloje, o vien tik Estijos finansų inspekcijos tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar „Swedbank" padalinys šalyje nebuvo įsitraukęs į pinigų plovimo ar kitokius finansinius nusikaltimus.

Tyrimo išvadų dokumente, paskelbtame Estijos finansų inspekcijos tinklalapyje, sakoma, kad „Swedbank" dėl šios priežasties skirtas įspėjimas ir 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) bauda.

Neatsiliko ir SEB bankas: tų pačių metų birželio mėnesį Švedijos Finansų priežiūros tarnyba skyrė Švedijos bankininkystės grupei SEB 1 mlrd. SEK (97 mln. Eur) baudą už pinigų plovimo prevencijos spragas.

Pabandykite atspėti, kas galutiniame rezultate sumokėjo šias milžiniškas baudas?

Gyvename laikais, kai mus sekti ir duomenis apie mus rinkti gali daugybė struktūrų. Jos juk irgi nori mus geriau pažinti.

Vien Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme yra nurodyti aštuoni galintys mus sekti ir mielai tai darantys subjektai:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Lyg to būtų negana, savo duomenis mes reguliariai turime pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri, kaip ir bankai, tampriai bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kitais kriminalinės žvalgybos subjektais.

Jūs sakysite, kad sekimas yra griežtai reglamentuotas įstatymais?

Leiskite nusijuokti.

Žiniasklaidoje neretai galima skaityti, kaip sekimas ir duomenų rinkimas naudojamas tiek verslo konkurentų žlugdymui, tiek asmeninių sąskaitų suvedinėjimui ar taip madingo šiais laikais „kompromato" kaupimui.

Mane geriau pažinti staiga panorusi „Viena sąskaita" visai neseniai buvo aprašyta žiniasklaidoje, kur toks pats, kaip ir aš nesusipratėlis pradėjo uždavinėti logiškus, bet nepatogius klausimus.

Klientas, vardu Mindaugas rašė: „Kam reikia bendrovei tokių duomenų? Čia juk ne bankas.

Mes tiesiog sumokame oficialiems paslaugų teikėjams už jų suteiktas paslaugas. Mano krepšelyje yra kelios komunalinių paslaugų, vaikų būrelių sąskaitos ir sąskaita už telefoną ir internetą.

Per „Vieną sąskaitą" juk nepervesi pinigų teroristams.

Tad reikalavimas atskleisti informaciją tiek apie save, tiek apie savo šeimos narius tikrai netikslingas."

Su tuo sunku nesutikti, nes man atsiųstoje „kliento pažinimo anketoje" yra ir labai jautrių klausimų, susijusių su šeimos pajamomis, o artimos aplinkos žmonų vardo, pavardės ir gimimo datos atskleidimas tik tam, kad galėtum sumokėti sąskaitas, yra nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas.

Bendrovės atsakymas nenustebino, nes tokias nulaižytas ir apčiulptas piarines klišes siunčia visos duomenis apie mus renkančias struktūros. „Klientų duomenis „Viena sąskaita", kaip ir kitos finansų įstaigos, renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigota įstatymų.

Tai įprastas procesas, taikomas visose finansų įstaigose, kurios privalo užtikrinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo atitiktį.

„Viena sąskaita", veikdama kaip mokėjimo įstaiga, taip pat nėra išimtis", - kliento laišką komentavo bendrovės direktorė Aušra Čiuplienė.

Noriu direktorės paklausti, o kodėl bendrovė iki šiol nesilaikė įstatymų ir negeidė pažinti savo kliento?

Juk 4 184,45 eurų vidutinį atlyginimą savo 30 darbuotojų mokanti ir net 54 procentų pelningumą 2023 metais pasiekusi bendrovė turi laikytis nuo 1998 metų galiojančio įstatymo nuostatų nuo pat savo įsikūrimo dienos 2005 metais.

Nuojauta kužda, kad su „Viena sąskaita" mes išsiskirsime, taip ir nepažinę vienas kito, nes aš niekaip negaliu sau paaiškinti to staiga po penkių metų bendravimo suvešėjusio „Viena sąskaita" troškimo geriau pažinti mane.

Beje, negana to, kad prie minimos anketos dar reikia pridėti asmens dokumento kopiją, joje dar yra ir toks tekstas: „Klientas įsipareigoja Bendrovės paslaugomis naudotis tik teisėtais tikslais ir patvirtina, kad supranta, jog paaiškėjus, kad šioje anketoje Bendrovei pateikta informacija yra netiksli ar klaidinga, apie tai gali būti informuotos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos ir vienašališkai nutraukti dalykiniai santykiai."

Net man, vatnikui, antivakseriui ir sąmokslo teorijų skleidėjui, sunku suvokti, kaip mano pagal sąskaitas mokami 400 eurų kas mėnesį neviršijantys komunaliniai mokesčiai gali būti neteisėti ir prisidėti prie pasaulinio terorizmo rėmimo.

Ispanų patarlė byloja, kad „kvailys kito namuose žino daugiau, negu protingas savo namuose."

Tai gal mes vis tik nustokime leisti kvailiams taip lengvai brautis į mūsų namus ir į asmeninį gyvenimą? Nes netoli laikas, kai duomenis apie save ir savo aplinką teks teikti kokiai nors muzikinei Spotify ar orų prognozes pristatančiai platformai Gismeteo.

Juk tikslas labai kilnus: kuo geriau pažinti mus - jiems pinigus mokančius avinus.