Gintaras Furmanavičius. Rinkimai: kas, kaip ir per kurį galą?

Ar kas nors pirmadienio ryte nustebino? Tikrai ne. Na gerai, du dalykai šiek tiek. Pirmasis – nelauktai prastas valstiečių pasirodymas, net ir prisijungus prie savo sąrašo Igną Vėgėlę.

Antrasis nustebimą iššaukęs rinkimų rezultatas – nelaukta ir labai gera žinia apie taip vadinamos Laisvės partijos išnykimą iš politinio Lietuvos žemėlapio. 

Labai tikiuosi, kad šis sintetinis darinys kartu su visais savo apsirūkiusiais klounais bei kosmoso taip ir neužkariavusia ministre išgaravo be teisės sugrįžti. Bent jau artimiausiais metais.

Apie rinkimus per besibaigiančią savaitę pasisakė jau visi, kas norėjo, todėl kartoti tas pačias mantras nėra prasmės. 

Aš noriu pasidalinti su jumis statistika, kaip gi šiuose rinkimuose pasirodė tie, kurie vadina save partijų lyderiais. Kodėl parašiau „vadina save”? 

Tuoj paaiškinsiu, kodėl toli gražu ne visi gali taip save vadinti.

Rinkimus per plauką laimėjo socialdemokratai. 

Jų sąrašo lyderė Vilija Blinkevičiūtė vienmandatėje apygardoje nedalyvavo, kas lyderiui lyg ir privaloma, o reitinguojant sąrašą išlaikė savo pirmą poziciją, surinkusi virš 90 tūkstančių reitingo balsų.

Antruoju likęs Gintautas Paluckas dalyvavo rinkimuose Utenoje ir net nepateko į antrąjį turą. Beje, jau antrą kartą iš eilės.

Antrieji, kaip ir tikėjomės liko konservatoriai. Jų sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė užtikrintai laimėjo savo apygardoje pirmame ture ir surinko virš 120 tūkstančių reitingo balsų. 

Galima ją mėgti arba ne, bet tai tikro lyderio pasirodymas.

O kur gi nuolat atostogaujantis partijos paveldėtojas Gabrielius? 

Jis reitinge liko tik trečias, vos ne dvigubai atsilikęs nuo pirmos vietos ir užleidęs antrąją Laurynui Kasčiūnui, atsilikęs nuo jo beveik 20 tūkstančių balsų.

Partijos paveldėtojas taip pat dalyvauja rinkimuose Kauno mieste, su kuriuo jo nesieja absoliučiai niekas, bet kuriame į seimą būtų išrinktas net bulvių maišas, pažymėtas konservatorių simbolika.

Tretieji liko Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno Aušra”. 

Remigijus irgi pasirodė tikru lyderiu ir laimėjo vienmandatę jau pirmame ture, o partijos reitinge užtikrintai likęs pirmoje vietoje.

Partijos reitingą laimėjusio demokrato Sauliaus Skvernelio dar laukia antrasis turas, puikiai debatuose pasirodžiusi Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė užtikrintai laimėjo ir vienmandatę, ir savo partijos reitingavimą.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis rinkimuose iš viso nedalyvavo, davęs pavairuoti partiją su dviem pedalų komplektais mintimis jau Briuselyje esančiam Aurelijui Verygai.

Stebėtiną šuolį reitingavime padarė Ignas Vėgėlė, iš paskutinės sąrašo vietos pakilęs net į antrąją.

Tai ir visos partijos bei jų lyderiai, kurie pateko į seimą. 

O dabar pažvelkime į tuos, kurie taip ir nesugebėjo suvokti realybės ir peržengti savo ambicijų. 

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šiukšlių dėžę dar kartą nukeliavo beveik 9 procentai balsų, kurie dalyvavimo rinkimuose bendru sąrašu atveju teoriškai būtų garantavę apie 10 vietų naujajame seime.

Geriausiai iš likusių pasirodė Eduardas Vaitkus su Lietuvos liaudies partija, surinkę 2,64 procento balsų. Savo apygardoje jis liko antras, surinkęs 15,87 procentus balsų. 

Toliau liko Taikos koalicija, kuri surinko 2,2 procento balsų.

Kaune vienmandatėje apygardoje rinkimuose dalyvavęs Mindaugas Puidokas liko devintoje vietoje ir surinko 4,92 procento balsų.

Regionų partija gavo 1,9 procento balsų, o jos lyderis Jonas Pinskus dar dalyvaus antrame rinkimų ture. Žaliųjų partiją, surinkusią 1,68 procentus balsų galime praleisti, nes jie nunyks taip pat, kaip ir laisvi klounai.

Daug vilčių šiuose rinkimuose turėjusi Tautos ir teisingumo sąjunga, kurioje buvo ir nukanalizuotas Šeimų sąjūdis, kažkada sulaukęs net 75 procentų Lietuvos gyventojų palaikymo, surinko vos 1,38 procento balsų.

Tame sąraše rasime nemažai pažįstamų pavardžių: Artūras Orlauskas, buvę seimo nariai Naglis Puteikis ir Rimantas Dagys. 

Kaip gi jiems sekėsi rinkti balsus?

Sąrašo vedlys Artūras Orlauskas Garliavos apygardoje liko aštuntas , surinkęs 5,61 procento balsų, antras sąrašo numeris Naglis Puteikis Klaipėdoje taip pat liko aštuntas, surinkęs 4,82 procento balsų, tuo tarpu Rimantas Dagys apygardoje Kaune liko priešpaskutinis ir surinko 2,03 procento balsų.

Visų jau pamirštas Šeimų sąjūdžio lyderis Raimondas Grinevičius rinkimuose dalyvavo tik sąraše ir iš 11 vietos pakilo į 6, surinkęs vos 1207 reitingo balsus.

Nelaimingųjų sąrašą uždaro partija skambiu pavadinimu „Laisvė ir teisingumas”. 

Ji net nesurinko 1 procento balsų (0,75%), tačiau jos vedlys Artūras Zuokas dar dalyvaus antrame rinkimų ture.

Kokią svarbią išvadą galime padaryti iš šios skaičių mišrainės?

Pasidalinsiu tik savo nuomone. Ji jums bus netikėta: mums visiems daug ko reikia pasimokyti iš konservatorių.

Atsiribokime nuo simpatijų ir antipatijų šiai politinei jėgai ir pažvelkime į situaciją blaiviai ir racionaliai. 

Dešinėje politinio spektro pusėje yra tik jie ir kokie nors liberalai, tuo tarpu kitoje pusėje vien šiuose rinkimuose mes pamatėme bent 13 skirtingų politinių darinių.

Kol nebus suprasta, kad asmeninės šių politinių darinių vadovų ambicijos atveria platų kelią dvipartinei sistemai, tol kiekvieną pirmadienį po rinkimų vakaro mūsų lauks nesibaigiantys nusivylimai.

Verta paminėti dar vieną dalyką, stipriai įtakojantį rinkimų rezultatus. Dabar partija tam, kad pakliūtų į seimą turi peržengti 5 procentų slenkstį, o partijų koalicija – net 7 procentus.

Kam tokie ribojimai naudingi? Akivaizdu, kad taip vadinamoms sisteminėms partijoms. 

Tuo tarpu mažesnėms partijoms peržengti ši barjerą, ypač susijungus į koalicijas praktiškai neįmanoma. 

Profesorius Algis Krupavičius pastebi: „Turime bendrą visiems rinkimams kodeksą, tačiau skirtingiems rinkimams yra skirtingi slenksčiai.”

Dar viena šiuose rinkimuose vėl pasitvirtinusi taisyklė: nors rinkimuose dalyvavo 52,06 procento rinkimų teisę turinčių piliečių, mažesnioji pusė rinkėjų, tai yra 1 milijonas rinkimuose išvis nebalsavo. Rinkėjų aktyvumas panašus tiek regionuose, tiek didmiesčiuose.

Kiekvieną pirmadienį po rinkimų vakaro mūsų lauks nesibaigiantys nusivylimai

Konservatoriai tradiciškai susilaukė palaikymo didmiesčiuose. Regionai jų nepalaiko. Vilniuje ir Kaune yra apie 690 tūkstančių balsavimo teisę turinčių žmonių. Likusioje Lietuvos dalyje apie 1.5 milijono.

Labai gerą tekstą apie tai radau socialiniame tinkle, kuriame sakoma: „Miestų burbulą konsolidavo aukštesnės pajamos ir baimė jų netekti. 

Miestiečiai kiaurus metus linksminami nenutrūkstančiu renginių ir pramogų srautu. 

Jie gali sau leisti keliones ir pramogas. Tuo galima tik pasidžiaugti. Tai nėra blogai, bet tai vyksta didėjančios atskirties sąskaita.

Didelis vaidmuo, lemiantis rinkėjų apsisprendimą tenka ideologijai arba (nepabijokim to žodžio) propagandai. 

Pabandykite įsivaizduoti valstybės tarnautoją ar žiniasklaidos atstovą, kuris atvirai ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie dalykus, kurie neatitinka vyraujančių ideologinių nuostatų.

Jis bus be ceremonijų išvarytas iš rojaus be teisės ten grįžti, o jo vietą tuoj pat užims norintis ten patekti. 

Norinčių ten patekti daugiau nei reikia. Tad tenka gerokai paplušėti kad aplenktum konkurentus.“

Neįsileiskime į save pesimizmo. „Kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro; bet dažnai mes taip ilgai ir su gailesčiu žvelgiame į uždarytas duris, kad nematome tų, kurios atsidarė” .

Taip prieš daugiau, nei šimtą metų sakė telefono išradėjas Aleksandras Belas. Sutikite verta tikėti žmogumi, kuris užima 42 vietą įtakingiausių istorijoje pasaulio žmonių sąraše.

Reikia išmokti pamokas ir jau ruoštis sekantiems rinkimams. Juk iki jų liko jau tik ketveri metai.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.