Jos pačios žodžiais: „Ginantys šeimas“ realiai jas gina ne nuo gėjų (net jei kartais negrabiai susakytų kažkaip taip), o nuo augančių politinių iniciatyvų nurodinėti, kaip elgtis namuose, kam dirbti garaže, kam plauti indus, kaip kurti santykius, kaip auklėti vaikus, kokius žaislus jiems pirkti ar žaidimus žaisti, kaip rengti, kokias knygeles skaityti, kaip vertinti tai, kas perskaityta, kaip bendrauti darbe, kieme ar pasimatyme – nuo landžių pedagogų, socialinių darbuotojų, nevyriausybininkių, tarnybų, tarybų, centrų, fondų, kaimynų žvilgsnių, įtarimų, skundų, nuo „lytinio ugdymo“ pamokėlių, nuo ideologizuotų absurdiškų mokymų ir kursų, nuo anketų „atpažink smurtą“ (manai, kad jums viskas gerai? nemanyk!) – nuo kurstymo, sekimo, tikrinimo ir prievolės teisintis, nuo padėties, kai apie judviejų reikalus geriau išmano kolegos, praeiviai, kaimynai, pedagogai, NVO darbuotojai, policija ir valstybė, bet tik ne jūs patys; ne, jūs neturite kompetencijos, ne, jumis pasitikėti negalima, ne, jūs per kvaili ir per tamsūs – jus reikia šviesti, jus reikia perauklėti.
Gina ne tam, kad nevaržomai smurtautų (niekas ir niekur nė karto nėjo su tokiu šūkiu), o kad atsikratytų jūsų, besiveržiančių visus a priori apkaltinti smurtavimais ir fobijomis, prevenciškai užsiundyti ekspertais ir dieną naktį budinčiais virtualiais ar nevirtualiais patruliais.
Nuo jūsų – neprašytų konsultantų, visus, išskyrus save, laikančių griežčiausios priežiūros reikalinga banda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą