Bet kodėl tas mintis net nuo pačių artimiausių žmonių slepiame ir jomis nesidalijame? Apie ką čia ? Apie tą patį vėl: apie reinkarnaciją.
Lengviausia yra tiems, kurie viską, išskyrus materialųjį pasaulį, neigia.
Taip pat lengva tiems, kurie vikipedijų prisiskaito ir besąlygiškai tiki. (Nes tikint – ne tik gyventi, bet ir numirti lengviau).
Sunkiausia yra suvokti. Ir nebūtina filosofu būti: pakaks elementarių fizikos žinių, kad jūs – kaip ir daugelis Nobelio premijos laureatų – patvirtintumėte, jog fizinis pasaulis yra vienintelis energijos vandenynas, kuris pasirodo ir išnyksta po milisekundės. Vis pulsuodamas. Pernelyg sudėtinga?
Tuomet siūlyčiau pradėti nuo bet kurios šviesaus atminimo akademiko, profesoriaus, kardiochirurgo, diplomato, buvusio sveikatos apsaugos ministro Jurgio Brėdikio knygos. Jos padeda suprasti, kad mūsų pasaulis ir pažinimas – tik per tam tikrą laiką mumyse susiformavęs „tikrovės žemėlapis“. Kūnas neturi galios kurti.
O viskas, kas suteikia gyvybę mintims ir kūnui, yra dvasia. Vėl netikite?
Kodėl tada tikite vaizdais ir garsais televizijoje? Ten gi tik katodinių (dabar nežinau, gal jau ir kitokių?) spindulių vamzdeliai, vis į ekraną pataikydami, kuria formos bei judėjimo iliuziją. Tai yra sudėtinga. O pavyzdžiais įrodyti – be jokių kvantinių fizikų – visiškai lengva.
Robertas Lancas, Šiaurės Karolinos universiteto profesorius, pataria stebėti daugiamečių augalų gyvenimą: atėjus žiemai, jie tarsi numiršta, o pavasarį naujam gyvenimui prisikelia.
Bet dar ponas R.Lancas aiškina, kad ne visiems lemta antram ar penkioliktajam gyvenimui prisikelti: sugrįžimas Žemėn priklauso nuo to, ar teisingai (TEN būdami!) atsakysite į du klausimus. Ir dar teks priimti svarbų sprendimą: ar jau esi pasiruošęs grįžti; ko grįžęs norėtum išmokti; kada grįžti (teks pasirinkti vietą ir amžių). Tiesiog – smagu!
Ar įsivaizduojate, kokia ilga yra dabar ten – Anapus – išsirikiavusiųjų ir į Šiapus sugrįžti norinčiųjų eilė?
Pavyzdžiai. Vos keletas iš nesunkiai randamų tūkstančių.
Australija. Trimetė Eleonora žuvo, nukritusi nuo sūpuoklių. Po kelerių metų, kai šeima sulaukė dar vienos dukros, ji ne tik buvo stebėtinai panaši į žuvusiąją, tačiau ir įgimtą randą turėjo: toje vietoje, kur buvo žaizda žuvusios kaktoje.
Žinoma, tėvai antrąją dukrą nuo sūpuoklių itin saugojo, tačiau kuomet pagaliau ant jų leido, Barbara (žuvusios Eleonoros sesutė) iškart ėmė pasakoti, kaip ji čia kažkada jau iškylavo ir... nuo sūpuoklių nulėkė tiesiai į dangų.
Maždaug prieš dešimtmetį Amerikos spaudos herojumi buvo tapęs Naujosios Gvinėjos džiunglių gyventojas Araanu. Jį rado čiabuvių tyrėjai, ir buvo nustebinti civilizacijos nepaliesto gyventojo iškalba. Sakėsi kadais gyvenęs Amerikoje, gyrėsi laimėjęs rinkimus, ir... detaliai nupiešė Baltųjų rūmų planą.
Pasirodė, kad tas džiunglių ponas Araanu yra gimęs 1963 metų lapkričio 22-ąją. Vos kelioms valandoms praėjus po JAV prezidento D.F.Kenedžio mirties. Išvaizda į prezidentą nebuvo panašus.
Bet apie baltaplaukę gražuolę (Merlin Monro?) šnekėjo be perstojo.
Jei pavartytumėte Švedijos spaudą, tai joje rastumėte ne vieną publikaciją apie gabiąją Ingrid Lund.
Ji yra trijų pjesių autorė, o dvi iš jų jau pastatytos Stokholmo Karališkajame teatre. Režisierė – taip pat Ingrid Lund. Intriga: panelei Ingridai dabar – vos septyneri metai. „Taip, – sako ji. – „Aš esu atgimęs Viljamas Šekspyras.“
Garsus Šekspyro kūrybos tyrinėtojas ir kritikas Marvinas Kelonis, įsigilinęs į Ingridos Lund dramas, tikina: rašyta ta pačia – Viljamo – ranka. T.y. identišku stiliumi. Ir kas išdrįs paneigti, kad tai – ne genijaus reinkarnacija? Žinoma, galime tai vadinti pasaka. Arba vilties teikiančiąja žurnalistika.
Arba: galėtume paklausti, kodėl neatsiliepia-neatgimsta mūsų į Anapus išlydėtieji? Atsakymas ir paprastas, ir sofistinis: o ar įsivaizduojate, kokia ilga yra dabar ten – Anapus – išsirikiavusiųjų ir į Šiapus sugrįžti norinčiųjų eilė?
Galima į tą paskutinįjį sakinį su šypsena pažiūrėti. Bet galima ir suabejoti: o gal jūs paprasčiausiai nematote Ženklų, jums iš Ten jau atsiųstųjų? Reinkarnacijos teorijos pataria atkreipti dėmesį į devynis svarbius signalus.
Jie gali būti, pavyzdžiui, tokie:
- netikėtai pasklidęs gerai jums pažįstamas kvapas – gėlių ar net cigarų – kurio jau ilgą laiką neužuodėte;
- dėl nesuprantamos priežasties paaštrėję nostalgiški jausmai ir pojūčiai;
- rasta jūros kriauklė (nors jūra – už šimtų kilometrų);
- nustoję veikti (arba, priešingai, patys įsijungę) jūsų elektriniai ar elektroniniai prietaisai. Gal net radijas;
- savaitę ar net mėnesį vėluojanti SMS žinutė (kur ji išbuvo visą tą laiką?);
- ir apsidairykite bei giliau įkvėpkite kaskart, kai randate pamestą monetą;
- ir nenustebkite, kad jau trečią dieną iš eilės pasižiūrite į laikrodį, kuris rodo 11 valandą ir 11 minučių (skaičiai gali būti kiti, bet – pasikartojantys);
- ir dar tada, kai kelias valandas iš eilės jūsų galvon vis lenda ta pati kvaila melodija (arba svetima, ne jūsų mintis);
- ir kai drugelis nutūps jums ant rankos žinokite: esate jų saugomi...
Žinau, kad į tuos požymius mieli skaitytojai dabar sureaguos Visaip. Ir bandysiu pasiteisinti: Visaip reaguoti yra geriau nei Niekaip. Todėl tuo pačiu stiliumi ir tęskime: dabar papasakosiu, kaip galite sužinoti, jog ir jūs jau ne pirmą gyvenimą šioje žemėje gyvenate.
- jei jums pakanka mestelėti į žmogų tik trumputį žvilgsnį ir jau suprantate, geras ar blogas tas žmogus. Ir net nujaučiate, ko gi tas pilietis prie jūsų dabar priėjo;
- ne pirmą gyvenimą gyvenantys visuomet mėgaujasi vienatve (triukšmo jie jau pakankamai prisiragavę). Ir laikas, praleistas žiūrint į žvaigždes, jiems daug mielesnis nei laikas, praleistas „Akropolyje“;
- jums nepatinka pasaulis Namai-Mokykla-Darbas-Sofa. Jūs matote, kaip tai netobula, norėtumėte Tai pakeisti, tačiau esate priversti elgtis taip, kaip ir visi kiti;
- ne kartą jau atlikote Žemės gyventojo vaidmenį, jei jaučiate, kad tai – tik vaidmuo. Ir jums nerūpi žemiškosios gėrybės bei tas keistas daiktas Šlove vadinamas;
- ir dar: esate Tas, jei vietoje pokalbių apie sportą renkatės pokalbius apie žmonių ar gyvūnų teises bei visuotinio dvasingumo stoką...
Pastaba: „Reinkarnacija“ yra centrinė sąvoka hinduizme, budizme, gnosticizme, daoizme ir pagonių religijose. Krikščionybė jos nepripažįsta.
Bet galima ginčytis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą