Henrikas Vaitiekūnas

Henrikas Vaitiekūnas: pavėlavęs perspaudų rinkinys

Reikėjo apie tai jums priminti prieš dar prieš Velykas. Bet tą vėlinimą išpirkti ir indulgenciją gauti dar ir dabar tikiuosi. Esmę išryškins paskutinioji pastraipa.

Reikėjo apie tai jums priminti prieš dar prieš Velykas. Bet tą vėlinimą išpirkti ir indulgenciją gauti dar ir dabar tikiuosi. Esmę išryškins paskutinioji pastraipa.

Jei tikrai tai Šventei ruošėtės, jūsų akys kažkuriuo metu, žinoma, stabtelėjo ties internetinėmis publikacijomis apie... kiaušinius. Įvairiausių rūšių specialistai – kai kurie net su moksliniais vardais ir laipsniais – skaitytojams VĖL kantriai aiškino, kiek kiaušinių per dieną (parą) galima sudaužyti ir suvalgyti. Tiek pat, jei ne daugiau, buvo patarimų, kuo tuos kiaušinius galima nudažyti bei įdaryti. Keletas drąsiausių internetinių portalų (taip, jie DRĄSIAI leido suprasti, kad savo skaitytoją laiko kvailiu ir nemokša, o jo žmoną – niekuomet vandens į puodą nepylusiąja) išdrįso publikuoti instrukcijas, kaip kiaušinį reikia išvirti.

  Bet šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, neteko aptikti nė vienos publikacijos apie tai, kaip kiaušinius jau nudažius puodą išplauti. Tobulėjame...

O kas atsitiks jei bent dalį tų straipsnių pavadinimų įvesite į pasaulinį tinklą? Pasirodys, kad tie patys patarimai (su tomis pačiomis patarėjų pavardėmis) buvo mūsų žiniasklaidoje publikuojami ir pernai, ir užpernai. Ir, žinoma, dar seniau.

Nieko tame itin blogo. Nes ne vienintelis tai pavyzdys. Tiesiog kiekvienas anekdotas yra naujas ir negirdėtas... kiekvienam naujagimiui. Ir kiek berašytume, kiekvieną rudenį Lietuvoje rasis piliečių, ūmėdę sumaišiusių su žalsvąja musmire.

  O apie cholesterolį – kaip visuomet – tik atsitiktinai ir tik pagal nuogirdas. Kažkas užsiminė (buvo du trys rašiniai). Kažkas prie Velykų stalo prisiminė, kad būna ir Geras, ir Blogas. Bet dabar, ranką ant širdies padėję ir besikartojančių akademinių straipsnių pasiskaitę, prašome atsakyti, kur to Gerojo rasti? (Blogasis, jūsų nuomone, žinoma, slypi tik kiaušinyje. Kaip slibinas koks). Ar teisybė?

  Į šį konkretų klausimą visuomet moksliškai ir gudriai atsako daktarai. O skaitytojui pakaktų... DAIDŽESTO (bet taip nelietuviškai skamba!).

Rekomenduojamas šito nelietuviško žodžio vertinys – dar žiauresnis: anot teisingų (?) žodynų, daidžestas – tai PERSPAUDŲ RINKINYS. Dėl tokio akademinio (?) paaiškinimo ir juokinga, ir liūdna. Bet nelaikome skaitytojų nuomonės neturinčiais: toliau apie cholesterolį jie perskaitys tik tai, ką yra... pamiršę. O jei pasirodys, jog parašyta ne visai teisingai, patarimas: aptarti TAI su šeimos daktaru.

  Pagrindinės (neįdomios) žinios: ta į riebalus panaši medžiaga – cholesterolis – yra kiekvienoje organizmo ląstelėje. Keliaudama su kraujotakos sistema, ji padeda hormonų gamybai, tulžies sintezei, vitamino D apykaitai ir t.t. Kai kam gal bus naujiena, jog net 70 proc. cholesterolio pagamina mūsų organizmas. Su maistu jo gauname tik 30 proc. Bet tai mažai kam rūpi.

  O sveikuoliai jau ne vienerius metus nervinasi, neturėdami laiko išsiaiškinti, ar kiaušinis yra maistas ar nuodas. Ir kuo Gerasis cholesterolis nuo Blogojo skiriasi? Ir dar jiems rūpi, kaip atskirti ir „suvalgyti“ tik Gerąjį. Nes retas daktaras pirštu parodo į Blogąjį. Bet jūs žinote: jei trūksta Gerojo, gali ištikti aterosklerozė, vėžys, silpnaprotystė ir t.t. Blogojo cholesterolio sankaupos siaurina arterijas ir gali užkimšti kraujagysles. Bet šitokie kasmet kartojami gąsdinimai jau nebeveikia: neįdomus tampa net pasakojimas apie Gerąjį cholesterolį, kuris Blogojo poveikį „nunulina“. Todėl dabar seks bene labiausia jus nuliūdinsiantis sakinys: visos bėdos ir privalumai – ne nuo Gero ar Blogo TO INGREDIENTO, o nuo to, su kokiais kitais produktais mes jį į save kemšame. Ir kokiais kiekiais. Ir dar palyginimai visokie apsispręsti padeda.

  Štai jūsų lauktieji, gyvenimiškieji, todėl visada viską paaiškinantieji pavyzdžiai.

Kiaušinius esame įpratę vartoti kaip dietinį produktą. Bet kas ir kada jums paaiškino, kad vienas kiaušinis – tas pat, kas stiklinė riebaus pieno ar 50 gramų mėsos? Norite ką tik suvalgyto kiaušinio (ir kartu gauto cholesterolio) atsikratyti? Pakaks dešimties minučių nespartaus ėjimo! O gal jums niekuomet galvon nešovė kiaušinį – didžiausiąjį cholesterolio šaltinį – padalyti į sudėtines dalis? Baltyme to „nuodo“ (iš tikrųjų – ne visai nuodas) – nė miligramo. Tik tryny! Todėl kai kurie iškart daro dar vieną svarbią klaidą: renkasi mažus kiaušinius. T.y. tuos, kurių trynys mažesnis (čia ir apie putpelių kiaušinius). Blogai jie daro, nes pamiršo, kad kuo kiaušinis mažesnis, tuo jame cholesterolio daugiau!

  Dar viena ne iki galo teisinga nuostata, svarbi šiek tiek antsvorio turintiems. Tikrąją bėdą visuomet parodys konkretus cholesterolio tyrimas, vadinamas lipidograma. Tačiau neskubėkite savęs kaltinti tik dėl netinkamos mitybos: dabar vis dažniau nustatomos įgimtos, paveldėtos ar ligų (pvz., diabeto) padiktuotos padidėjusio cholesterolio priežastys. Atsitrauks liga – susireguliuos ir cholesterolis.... Dar galėčiau pranešti, kad viename kiaušinyje to cholesterolio yra iki 190 mg (dienos norma 300 mg). Bet negi skaičiuosite? Ne, jūs laukiate konkretumų. Tad štai jie!

  Pirmiausia – kiaušiniai. O kas po jų? Daugiausia cholesterolio yra fermentiniame sūryje. Ir visai neprošal žinoti, kad, pavyzdžiui, ožkos sūryje yra triskart mažiau cholesterolio nei čederyje. Daug to nepageidautino ingrediento rasite galvijų kepenyse ir inkstuose. Majoneze. Žuvies ikruose. Unguryje. Vištienos odoje. Šimte gramų krevečių yra 60 proc. cholesterolio dienos normos. Toliau vėl apie kiaušinius: retas mūsų pusryčiams valgo vieną kiaušinį, dažniausiai – du. Tačiau net ir save saugantys, vos vieną kiaušinį su tryniu sukramtę, dar ir pyragaičiu pusryčius arba pietus baigia. O tame pyragaityje cholesterolio – klodų klodai!

Pastraipa alkoholiui. (Tikiuosi, kad kontrolieriams neužklius, nes turime akademinių patvirtinimų). Daug alkoholio Blogojo cholesterolio organizme pagausina. Bet 1 (viena!) taurė raudonojo vyno Gerąjį suaktyvina.

  Pastraipa mėsai. 2022-ųjų metų amerikiečių tyrimai sako, jog problemas kelia tik riebi mėsa. O liesoje – bet kurios rūšies – problemų mažiausiai. Bent jau mažiau nei... svieste. (šaukšte sviesto – 15 proc. Blogojo produkto dienos normos. O apie niekinį margariną net užsiminti neverta).

  Keptos bulvės: tikrai nevartotina. (Kaip ir balta duona). Silkė (ir skumbrė): tikrai vartotina. Mažina Blogąjį.  

  Paprasčiau su avokadais. Jų gerieji riebalai mažina Blogąjį cholesterolį, gausina Gerąjį. Kaip keista bebūtų, identiškai mūsų organizmėliuose veikia ir produktai, savyje turintys magnio. Atradimas naujas. Vis dar studijuojamas.

  Kietai virti kiaušiniai ar minkštai? Kietuose cholesterolio daug daugiau.

Ir – apie tai, kad dar ne iki galo pavėlavom: šį savaitgalį – Atvelykis, vaikų Velykėlės. Vėl mušim kiaušinius. Bet ar pamenate, kad tąryt daužyti juos galės tik vaikai?

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder