Irena Vasinauskaitė: Prisimename signatarą Romualdą Ozolą, kurio taip trūksta dabarties Lietuvai ir Tautai
Pirmoji prabilo Jolita Dūdienė , emocijas išguldžiusi bemiegėje naktyje.
Kitą dieną perskaičiau solidų Vidmantas Valiušaitis reportažą iš Bazilionų.
O mokslininkė Liongina Juozaitienė per pusantros paros perskaitė naujausią "Padubysio kronikų" numerį ir veidaknygėje išsamiai pakomentavo.
AČIŪ.
Gera bendraminčių apsuptyje!
"Atmintis gyva - dešimtmetis be Romualdo Ozolo."
Taip.
Prisimename signatarą. Ir vis dažniau.
Ryškiau, pajausdami, kaip jo trūksta dabarties Lietuvai ir Tautai.
O Bazilionuose nostalgija filosofo įžvalgoms paaštrėja iki skaumingos ekstazės, matant kaip myli, gerbia, ilgisi ir iki šiol su savo žemiečiu tebediskutuoja vietiniai.
Sausio 31-ąją, minint 86-ąjį R. Ozolo gimtadienį buvo užsiminta ir apie kitą datą.
Prieš dešimtmetį mūsų valstybės kūrėjas išėjo, tačiau kiekviename jo tėviškėje vykstančiame renginyje vis atrodo, kad jis tebėra kartu.
Bendražygių prisiminimuose, sekėjų susidomėjime, istorinio palikimo paveldo sargų rūpestyje...
Ką čia beišfilosofuosi.
R. Ozolas ištikimai tarnavo Lietuvai ir buvo su Tauta, todėl amžinai lieka kartu...
(Ritos Žadeikytės foto)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą