Justina Gafurova: Iš ko gyvensime kainoms šalyje nemažėjant, o bankų palūkanoms kylant?

Europos Centrinis bankas skelbia, kad rudens pradžioje laukia dar vienas ir galbūt jau paskutinis palūkanų normų kėlimas.

Tai reiškia, kad turintiems paskolas dar labiau padidės įmokos. Komercinių bankų atstovai tikina, kad tai - didžiausias išsigelbėjimas nuo krizės. Ar nėra taip, kad nuo krizės gelbėjami bankai paprastų žmonių sąskaita?

Gyventojai vienas per kitą skundžiasi, kad kai kam įmokos bankams didėja ne šimtais eurų, o net kartais. Ir bankas nesivargina paklausti, ar žmogus turi iš ko sumokėti kelis kartus padidėjusias įmokas.

Tuo metu patys bankai nebenori net skolinti, laiko trečdalį savo pajamų indėliuose ir iš didėjančių palūkanų „užkalinėja" pinigus toliau.

Panašu, kad gyventojai išlaiko ne tik bankus, bet ir pensijų fondus.

Artėjant rinkimams, pasigirsta siūlymų leisti žmonėms pasitraukti iš kaupimo ar pasiimti bent dalį pinigų. Tačiau fondai nesutinka, nes mano, kad žmonės nežino, kaip atsakingai leisti savo pinigus.

Nors būtent toks sprendimas kai kuriuos gyventojus šiandien gal išgelbėtų nuo savo būsto praradimo.

Bet juk kas tada išlaikys fondus, kurie džiaugiasi, kad uždirbdami didžiulius pelnus, gali netgi visu vienu euru padidinti pensijų anuitetus senjorams?

Valdžia irgi bijo nuskursti krizės metu. Ar ne todėl ir mokesčių reforma, neatlaikanti kritikos, vis tiek stumiama be diskusijų?

Valdžia vis sako, kad visi iš jos reikalauja pinigų, bet dabar atrodo, kad iš to vargšo darbininko nori uždirbti visi, kad tik galėtų gerai gyventi.

O paprastam žmogui - kylančios kainos, didėjantys mokesčiai ir nieko gero nežadanti senatvė.

O kas laukia toje senatvėje, jeigu valdžia pamirš, kad visą gyvenimą mokėjote mokesčius ir net gydymą padarys mokamu?